„Laimės apibrėžimas“ – romanas apie dvi moteris: Klarisą ir Evą. Kaip kine prabėga jų gyvenimai 1979–2021 m. Abiem per penkiasdešimt. Jos nepažįsta viena kitos, bet jas vienija paslaptingas ryšys. Klarisa – laisva, aistringa, impulsyvi, nieko nepabaigianti iki galo, nuolat paliekama vyrų. Keliautoja ir beviltiška romantikė. Ją užaugino vieniša mama alkoholikė. Ji gyvena Paryžiuje, grįžusi iš kelionės po Aziją, kur sutiko savo trijų berniukų tėvą. Vieniša moteris beviltiškai siekia patirti akimirkos malonumą, nors labai laikiną. Ieško meilės, nepaisydama tykančių pavojų. O štai Eva – ambicinga, protinga, rami. Ji užaugo tradicinėje katalikiškoje šeimoje. Su vyru įsikūrė Niujorke, kur gimė jų dukros. Pastebėjusi pasaulio netvarką, ji nori viską organizuoti, planuoti, taip pat ir meilę. Moterims pačioms nežinomas jas vienijantis mįslingas ryšys paaiškės tik knygos pabaigoje. Kai kurie kritikai romaną vadina veidrodiniu. Dvi moterys – dvi laimės sampratos. Jų likimai labai skirtingi ir labai šiuolaikiški. Kiekviena savaip pasakoja apie savo gyvenimą, įsivaizduojamą pilnatvės jausmą ir laimę, kurios kontūrai kartais neryškūs. Autorė parodo, kad yra įvairių būdų eiti per gyvenimą, kuris visada kupinas dramų, išbandymų, abejonių, klajonių, paslydimų, galiausiai tragedijų. Ji, sako, rašiusi ne apie laimę, greičiau apie laimės akimirkas. Norėjo, kad skaitytojos romane atpažintų save. Apibrėžti laimę nėra lengvas uždavinys. Realybė sudėtingesnė. Matyt, tokia ir yra rašytojos žinutė? 

Catherine Cusset (g. 1963) sukūrė 13 romanų. Jie išversti į 22 kalbas, pelnę daugybė literatūrinių apdovanojimų: Prix Goncourt des lycèens, Goncourt List / Switzerland’s Choice, Anaïs-Nin prizą. 

Iš prancūzų kalbos vertė Asta Bieliauskaitė.