„Jei tau ši vieta ką nors reiškia, jei šios gatvės ir kalnai tau priklauso, nebijok čia likti.“
Kai prasideda karas arba potvynis, žmonės dažniausiai palieka gimtuosius namus ir bėga kur akys mato. Tačiau Trina pasirinko kitą kelią. Gimusi ir užaugusi Italijai priklausančiose vokiškose Pietų Tirolio žemėse ji atlaikė skaudžius diktatoriaus Benito Musolinio fašistinio režimo kirčius, nesitaikstė su vokiečių nacionalistais, nepabūgo ir italų valdininkų, siekiančių paversti jos mylimą miestelį dirbtiniu ežeru.
Kovos įrankiu Trina renkasi pasakojimą, kuriame sutelpa ne tik skausmingi vietos gyventojų išgyvenimai, bet ir jos asmeninės dramos. Gyvenimo negandų užgrūdinta moteris skiria savo atsiminimus pradingusiai dar prieš karą dukteriai. Tikėdama, kad vieną dieną ši sugrįš namo, Trina stengėsi perteikti gimtinės istoriją, įprasminti jaunystės idealus ir išsaugoti brangiausių žmonių atminimą.

Marco Balzano sako, kad parašyti šį romaną jį įkvėpė tikra Pietų Tirolio miestelio Kurono istorija. Po karo pastačius užtvanką, miestelis buvo užtvindytas, ir šiandien tik kyšanti iš dirbtinio ežero bažnyčios varpinė mena jame gyvenusių žmonių praeitį. Iki šiol mokytoju dirbantis autorius, kurio kūriniai yra pelnę prestižines literatūrines premijas, mums pateikia ne tik mažos bendruomenės istoriją didžiųjų istorijos kataklizmų epochoje. Jis meistriškai piešia paprastos moters, pasiryžusios priešintis pasaulio likimą lemiančioms jėgoms, drąsą ir tvirtybę.