Saulė, jūra ir nė vieno pažįstamo veido – tai, ko jai reikia, kol apmalš sudaužytos širdies skausmas. Na ir kas, kad čia ilsėtis turėjo kartu su Juo.
Palikusi melagį savo sužadėtinį Liepa sprunka į saulėtąją Juodkalniją. Pasislėpti nuo susižavėjusių žvilgsnių nelemta ir čia – retas vyras gali atsispirti švelniam jos grožiui. Tamsių akių Goranas, rodos, įžvelgia šį tą daugiau ir neįkyrus jo rūpinimasis guodžia.
Tačiau Liepa nežino, kad atsisveikinimas su praeitimi pareikalaus aukų.