Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras išleido tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas" VI tomą su anksčiau išleistų I–V tomų papildymais. Paskutinysis VI tomas skirtas 697-iems 1954–1989 m. sovietų okupacinės valdžios represuotiems asmenims (įkalintiems, nužudytiems) ir 1991 m. nuo SSRS agresijos prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę vykdyto teroro aukoms.

Po Stalino mirties masinių Lietuvos gyventojų trėmimų nevyko, ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas buvo nuslopintas, tačiau tauta nenustojo priešintis. Stiprėjo neginkluota antisovietinė bei įvairių formų kultūrinė rezistencija, vyko įvairių formų akcijos ir protestai dėl Bažnyčios persekiojimo ir tikinčiųjų diskriminavimo. Todėl represinių struktūrų dėmesys koncentravosi į potencialius sovietų valdžios priešus – Katalikų Bažnyčią, akademinį jaunimą, kūrybinę inteligentiją.