Knygos autorius Rimantas Gučas daug metų lankydamasis Lietuvos bažnyčiose, apžiūrinėdamas senus vargonus patyrė, kas su jais daroma negerai. Kiek žalos jiems padaroma, kiek nuostolių patiriama vien iš nežinojimo ir netinkamai tvarkantis, kiek laiko, pastangų ir lėšų nueina vėjais! Pradžioje buvo sumanyta bažnytinių vargonų savininkams ir naudotojams parengti nedidelį patarimų pluoštelį. Tie patarimai turėjo būti daugiau organizacinio pobūdžio. Kadangi vargonai yra didelė kultūrinė ir materialinė vertybė, rūpestis jais negali gulti vien ant klebonų ir vietos vargonininkų pečių. Lietuvoje istoriniais vargonais rūpinasi (ar bent turėtų rūpintis) kelios institucijos – Bažnyčia, Kultūros ministerija su savo žinybomis, savivaldybės, tačiau jos daug ką daro apgraibomis. Todėl pasirodė būsiant naudinga glaustai, kone instrukcijų pavidalu išdėstyti pagrindinius vargonų paveldosaugos ir restauravimo dalykus. Galiausia pasirodė, kad, ko gero, pradėta ne nuo to galo – pradedant kalbėti apie įvairius su vargonų apsauga, priežiūra, restauravimu susijusius reikalus, pirmiausia būtų pravartu daugiau žinoti apie patį instrumentą. Taip atsirado instrumento aprašymui skirti skyriai. Buvo ir dar viena paskata  – pastaraisiais metais apie vargonus, vargonų muziką parašyta daug straipsnių ir net knygų, magistro darbų. Šiuose darbuose kartais šlubuoja vargonų terminijos reikalai. Kadangi pastaruoju metu pavyko terminus aptvarkyti, ši knygelė ir pradedama nuo pačio instrumento ir jo sandaros aprašymo. Viena knygos dalių – Lietuvos vargondirbių sąvadas. Leidinys bus naudingas bažnyčių valdytojams, kunigams, paveldosaugos darbuotojams, restauratoriams ir vargonininkams, taip pat ir visai kultūrinei bendruomenei.