Man Jurga labai patinka. Ji yra iš tų žmonių, už kuriuos sergi, nes matai juos turint didžiulę dovaną. Kartu matai, kad jie vienu metu eina visomis kryptimis, ir dėl to pyksti: „Ko tu blaškaisi, ko švaistai savo dovaną? Tau tereikia nurimti, susiimti ir išskrisi ten, kur patenka tik nedaugelis...“ Vis norėdavau Jurgai tą pasakyti, bet nedrįsdavau. Ir štai psichologas Gintaras tai padarė daug geriau, paklausdamas: „O gal jūs nežinote, kas esate?“ Taip jis tapo Jurgos bendraautoriu. Taip atsirado ši laiškų knyga, ir aš labai dėl to džiaugiuosi. Epistolinis žanras yra senas kaip pasaulis, bet gyvuoja, nes laiškuose turbūt esame arčiausiai savęs. Dar laiškais mes neretai viską pradedame ir dar dažniau baigiame. Tokiuose pasakoma daugiausia tiesos...

Paskaitykite.

R Y T I S Z E M K A U S K A S

LIPT STOGAIS IR ŽIŪRĖT ŽEMYN

KAS BRANGU – NEBIJOT APKABINT.

Visi mes vienaip ar kitaip esame įsprausti į mums įdiegtų nuostatų, vertybių ir lūkesčių rėmus. Į tokius, kurių patys dažnai net nedrįstame praplėsti. Reikalinga pagalba. Ja gali tapti ši knyga apie drąsų bandymą pažvelgti į savo vidų, į aplink esantį pasaulį, žmones, ir suprasti, kodėl gyvenimas dažnai klostosi ne taip, kaip norime, kodėl mes mylime, konfliktuojame, skiriamės ir ar galime to išvengti. Apie laipsnišką tapimą savimi, išlaikant pagarbą sau ir kitiems.

G I N T A R A S

Ši knyga yra bandymas užpildyti atminties ir patirties spragas, sudėti svarbiausias santykių dėlionės detales, suprasti, kaip pasitikėti ir nebijoti žvelgti savo baimėms bei egzistenciniam nerimui į akis. Man labai gaila, kad mokykloje nebuvo pamokos apie santykius. Su savimi, kitu, aplinka. Nemėgstu burnoti dėl to, ko nėra, todėl kartu su knygos bendraautoriu pabandysime savaip interpretuoti santykio su savimi ir kitais temą bei užpildyti šią nišą.

J U R G A