Romano pavadinimas „Lopšinė“ apgaulingai primena skaitytojams vaikystėje girdėtas dainas prieš miegą, tačiau istorija pasisuka visai kita linkme. Romane vaizduojama jauna šeima – muzikos prodiuseris Polis ir advokatė Miriam, gimus sūnui, nusprendę samdyti auklę, kad Miriam galėtų tęsti savo darbą. Jiedu surengia rimtą atranką ir randa auklę Luizą, kuri pasirodo atsidavusi savo darbui, santūri, net pranokstanti jų lūkesčius. Vis dėlto ilgainiui tarp šeimos ir auklės atsiranda vos pastebima įtampa.
Rašytoja labai subtiliai piešia jausmų mišinį, kurį sudaro ir prieraišumas, ir pavydas, ir neapykanta, o drauge atskleidžia šiuolaikinės visuomenės prieštaravimus: ar galima vienu metu dirbti ir auginti vaikus? Ar darbdavys gali nejausti, jog jis dominuoja samdydamas darbuotoją? Ar auklė, matydama šeimos sėkmę, nejaučia, kad jai užkirstas kelias į jos pačios laimę? Tris suaugusius romano personažus, kuriuos į vieną vietą suvedė gyvenimas, netikėtai susieja mirties ženklas...
2016-aisiais Goncourt’ų premijos žiuri jau po pirmo balsavimo turo nusprendė premiją skirti iš Maroko kilusiai 35-erių prancūzei Leïlai Slimani už antrąjį romaną „Lopšinė“. Premijuotasis romanas „Lopšinė“ jau rudens pabaigoje Prancūzijoje buvo pasiekęs 80 tūkst. egzempliorių tiražą, o paskelbus apie premiją tapo viena perkamiausių knygų šalyje. Šiuo metu romano teises yra įsigijusios dvidešimt pasaulio šalių. Kūrinys grindžiamas konkrečiu kriminalinės kronikos faktu.