Nepakartojamas senojo Stambulo portretas.

The Times

Mūsų buvo šešetas: meistras, pameistriai ir baltas dramblys. Mes viską pastatėme kartu.

Elif Shafak (Elif Šafak, g. 1971) – žymiausia ir populiariausia turkų rašytoja, sėkmingai derinanti Rytų ir Vakarų literatūrines tradicijas. Ji yra parašiusi penkiolika knygų, kurios išverstos į keturiasdešimt septynias kalbas. Lietuviškai išleisti jos populiariausi romanai „Stambulo pavainikė“, „Keturiasdešimt meilės taisyklių“ ir „Ledinukų rūmai“ („Tyto alba“ 2010, 2012, 2016).

„Mečetė sultono dukteriai“ – pasakojimas apie XVI a. Stambulą, tuometinį civilizacijos centrą, į kurį iš Indijos atvyksta berniukas su neregėta dovana sultonui. Jis visiškai vienas svetimoje šalyje,  neturi nieko, išskyrus tą, kurį atgabeno, – Čhotą, retą baltą dramblį, skirtą rūmų žvėrynui.

Taip prasideda neįtikėtina jaunojo Džahano gyvenimo istorija – iš dramblio prižiūrėtojo jis tampa sultono architekto pameistriu ir pamažu iškyla į pačias dvaro elito viršūnes. Sultono dvare jam tenka sutikti ir klastingų dvariškių, ir intrigantų, apsimetančių draugais, čigonų, gyvūnų dresuotojų, bet visų svarbiausia – sultono dukterį Mihrimah, kuri tampa didžiausia jo gyvenimo meile. Ir kai vieną dieną jį pastebi sultono architektas Sinanas, žymiausias musulmoniškojo pasaulio statytojas, tai visiškai pakeičia Džahano gyvenimą. Dabar Džahano pasaulyje pilna pavojų ir stebuklų, už nugaros verda intrigos, grasančios sugriauti ką tik įgytą jo laimę. Sultonai, kovodami dėl valdžios, žudo vieni kitus, o architektas su mokiniais ir drambliu stato mečetes ir rūmus, mauzoliejus ir tiltus, kuriems lemta pergyventi visus...

Šis romanas – tarsi spalvingas, egzotiškas, paslapčių kupinas rytietiškas kilimas, prisotintas pasakojimo magijos, senojo Stambulo garsų, vaizdų, kvapų ir, be abejonės, paslapčių ir meilės.