Ko gero, visi esame nors kartą gyvenime savęs paklausę: ar egzistuoja nekaltas melas? Ar meluodamas savo naudai nieko neįskaudinsiu? Ir ar sąžininga rinktis tiesą, kai melas gali išgelbėti kito ateitį ar net gyvenimą?

Skyrybų advokatė Lėja Hajet puikiai žino, kad antroji santuoka sėkminga būna taip pat retai kaip laimingas loterijos bilietas. Tačiau ji tą bilietą ištraukė: po kelerių nevilties metų ištekėjo už beveik tobulo vyro, drauge jie sukūrė jaukius namus penkiems savo vaikams. Lėja Hajet ir Pitas Konlėjus buvo laimingi, žiūrėjo viena kryptimi ir tai, ką matė, atrodė amžina ir nesugriaunama.

Namuose palikę netrukus aštuonioliktąjį gimtadienį švęsiantį Pito sūnų Kipą ir keturiolikmetę Lėjos dukterį Krisę, jiedu kelioms dienoms ištrūksta paminėti vedybų sukakties. Lietingą vakarą grįžtant namo, suskamba jų mobilieji telefonai: Kipo vairuojamas pikapas atsitrenkė į medį, jis suimtas už vairavimą išgėrus. Ir automobilyje su juo buvo Krisė.

Po dvylikos valandų Krisė miršta, o Kipas apkaltinamas dėl nužudymo.

Kipas garsėjo kaip padykėlis, bet kartu ir kaip puikus mokinys, turintis daug žadančių perspektyvų. Iš pradžių Lėja daro viską, kad padėtų Pitui ir Kipui atlaikyti šį sunkų išbandymą. Iki tos akimirkos, kai vaikinas ima tvirtinti, kad prie vairo sėdėjo Krisė ir kad tai matė pro šalį važiuojantis kunigas.

Lėja pasibaisėjusi, kad gindamasis Kipas juodina jos dukters vardą, o Pitas

įsikimba šios istorijos kaip paskutinės vilties išgelbėti sūnų nuo kalėjimo. Artėjant teismo dienai, sutuoktiniai blaškosi tarp lojalumo savo vaikams ir vienas kitam. Lemtingos nakties įvykiai atrodo vis labiau neaiškūs.

Nes meluoja ne tik Kipas...