René Descartes’o Metafiziniai apmąstymai yra vienas svarbiausių Vakarų filosofijos tekstų, įkvėpęs daugybę vėlesnių mąstytojų. Lėto, nuodugnaus ir metodiško mąstymo pavyzdžiu laikomas tekstas ne tik koncentruotai įveda į Descartes’o metafizikos šerdį, bet ir reprezentuoja modernybės filosofijos aukštumas. Živilės Pabijutaitės vertimas iš lotynų kalbos lietuviškai aktualiai prakalbina klasikinį tekstą, o Lauryno Peluričio įvadas bei Dainos Habdankaitės iš prancūzų kalbos versti amžininkų prieštaravimai ir autoriaus atsakymai į juos leidžia iš naujo įkontekstinti kanoninį filosofijos veikalą.