Kristijonas Donelaitis (1714–1780) – evangelikų liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Pagrindinį savo kūrinį, poemą „Metai“ K. Donelaitis rašė veikiausiai 1765–1775 m., tiksli data nežinoma. Poemos ciklo dalys – Pavasario linksmybės, Vasaros darbai, Rudenio gėrybės ir Žiemos rūpesčiai.

Poemoje vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių gyvenimas. Joje K. Donelaitis sukūrė ryškių baudžiauninkų paveikslų, kaimo buities, papročių vaizdų, lyrinių gamtovaizdžių, pirmuosius lietuvių literatūroje groteskiškus dvarininkų šaržus, nevengė hiperbolizavimo, satyros, burleskos, humoro. Donelaitis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją, aukštino darbą, dorą, žadino lietuvininkų (būrų) tautinę savimonę, tautiškumą. Poemai būdinga krikščioniška pasaulėjauta, didaktika, sodri, žodinga kalba. Kūrinys įtrauktas į UNESCO Europos literatūros šedevrų sąrašą.