„Miego užrašai“- tai eilėraščiai, kuriuose subtiliai ieškoma savęs, lyg svyruojant tarp tylos ir garso, nuodėmingumo ir tyrumo, geismo ir mirties, iliuzijos ir tiesos. Galbūt nemiga yra tik sapnas, o sapnas – nerimastingas blaškymasis iš vieno erdvėlaikio į kitą, kai viską turėtų išsklaidyti nubudimas. Atrodo, subjektė, vilkinti „būsenų drabužiais“ ir regėdama įvairiausius pavidalus, pamažu bunda, susivokdama, kad galima kalbėtis tik su savimi, nes kito nėra.