Šis antrasis pataisytas ir papildytas leidimas – tai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio piešinių, kompozicijų eskizų ir grafikos katalogas, sudarytas ilgametės Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojos Mildos Mildažytės-Kulikauskienės. Į katalogą įtraukti visi žinomi Čiurlionio grafikos kūriniai, piešiniai, kompozicijų eskizai ir jo piešti atvirlaiškiai, esantys muziejuose ar turimi privačių asmenų. Jie suskirstyti šiomis grupėmis: 

Kompozicijos, tušas (dalis – knygų grafika), 1902–1909. 

Taip tradiciškai pavadintos tušu ant popieriaus plunksnele ar teptuku atliktos, neretai skiestu tušu, kartais bronza ar pieštuko faktūra paįvairintos teminės ar ornamentinės kompozicijos. Labai kruopščiai atliktos ir išbaigtos, nors ir mažo formato, jos pasižymi konstruktyvumu, monumentalia filosofinės idėjos išraiška. Kai kurios ornamentinės kompozicijos sukurtos Sofijos Čiurlionienės knygai Lietuvoje papuošti. Tušo kompozicijų grupę sudaro 17 kūrinių.

Čiurlionio piešti atvirlaiškiai, 1903–1904. 

Tai broliui Povilui iš Varšuvos į Vilnių siųsti atvirlaiškiai, kurių averse pastele, tempera, akvarele, tušu ar pieštuku nupieštos filosofinio pobūdžio teminės kompozicijos. Jų, siųstų paštu, žinoma 10. 

Fluorofortai ir monotipijos, 1905–1908.

Tai gamtovaizdžiai ir filosofinio pobūdžio kūriniai, atspausti vašku padengta, išraižyta ir fluoro vandeniliu išėsdinta stiklo kliše. Kartais ta pačia kliše spausti keli atspaudai, neretai spalvoti, kai kurie dar paspalvinti teptuku. Tuo metu ši technika buvo naujovė, profesoriaus Tado Estreicherio sumanyta 1902 m. Krokuvoje. Ji buvo pigi, bet nepatvari, todėl trumpai gyvavo. 

Inicialai (knygų grafika), 1908. 

Šiame katalogo skyriuje aprašyta 16 žinomų inicialų. Jie nupiešti Sofijos Kymantaitės- Čiurlionienės sudarytai, jų abiejų rengtai, knygai Lietuvoje, bet nebuvo panaudoti. 

Vinjetės lietuvių liaudies dainoms (knygų grafika), 1909. 

Šioje grupėje aprašoma 10 tokių vinječių. Čiurlionis jas kūrė 1909 metais, Lietuvių dailės draugijai numačius išleisti jo harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinį, tačiau leidinys nebuvo išleistas. Vinjetės atliktos tušu ir skiestu tušu, plunksna ir teptuku, labai įvairia savita lietuvių liaudies ornamentikos interpretacija. 

Piešiniai ir kompozicijų eskizai, 1902–1909. 

Čiurlionio piešinių ir kompozicijų eskizų fondas apima visą jo dailės kūrybos laikotarpį ir atspindi jos įvairovę. 1902 m. albumėlyje vyrauja portretai, žmonių figūrų piešiniai, o vėlesniuose 1903 ir 1904 m. albumėliuose – gamtovaizdžiai, kompozicijos atvirlaiškiams, vitražams, knygų viršeliams, paveikslams ir jų ciklams. Dar vėliau ryškėja kompozicinių sumanymų branda, daugėja temų, ypatingą vietą užima kosminio pasaulio vizijos, atsispindi kintanti istorinė Lietuvos situacija ir menininko požiūris į tai. Ypač reikšmingi kompozicijų sumanymai, akivaizdžiai perteikiantys kūrybinės minties plėtotę. Vieni jų – laisvesnio braižo, kiti atlikti itin kruopščiai, neretai vedžiojant viena linija. 

Kataloge spausdinami keturi straipsniai: šviesios atminties Osvaldo Daugelio „Dar vienas žingsnis Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui suprasti“, Antano Andrijausko „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio universalizmo horizontai“, Nijolės Tumėnienės „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio grafika“, Mildos Mildažytės-Kulikauskienės „Šiek tiek apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimą ir kūrybą“. Pateikiamas Čiurlionio eskizų, pagal kuriuos sukurti kūriniai, ir šių kūrinių abėcėlinis sąrašas, parodų sąrašas (1904–2020), bibliografija, pavardžių, vietovardžių ir kai kurių dalykų rodyklės.