Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) į Europos kultūros istoriją įėjo kaip tapybą ir muziką sintezuojantis dailininkas ir naujų kelių muzikoje ieškantis kompozitorius. Jo kūryba ir XXI amžiuje tebežavi meninio pasaulio gelme, vaizdų įtaigumu ir paslaptingumu, originalia ir subtilia tiek dailės, tiek muzikos kūrinių menine forma. Svarbiausias jo indėlis į pasaulio kultūrą – tapybą ir muziką sintezuojantys tapybos darbai, kuriuos jis vadino muzikiniais terminais – sonatomis, preliudais ir fugomis. Estetiška ir giliamintiška Čiurlionio kūryba – dailė, muzika, fotografija ir netgi literatūriniai tekstai – žavi ir domina kultūros žmones visame pasaulyje ir ne tik paslaptingu turiniu, nutapytų vaizdų įtaigumu, bet ir originalia menine forma. Jo paveikslai gana artimi Europos simbolizmui – juos sieja panašios idėjos, motyvai ir įvaizdžiai. Sykiu būtina pabrėžti dailininko gebėjimą mąstyti gana nepriklausomai nuo to meto dailės autoritetų ir kurti visai naujos plastinės formos kūrinius – tapybines sonatas, preliudus, fugas. Šiais nepaprastai originaliais, tapybą ir muziką sintezuojančiais tapybos darbais lietuvių menininkas praturtino Europos modernizmo tapybą. Sureikšmindamas plastinę tapybos kalbą jis prasiveržė į modernizmą giliau nei bet kuris kitas Vidurio ir Rytų Europos dailininkas.
- Rasa Žiukienė

Albume, kuris išleistas kartu su Nacionaliniu Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejumi,  publikuojama Čiurlionio tapyba su išsamiu katalogu.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas žymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato, fotografo ir visuomenės veikėjo kūrybinis palikimas. Šiuo metu muziejaus M. K. Čiurlionio rinkinių skyriuje saugomi 569 menininko kūriniai – paveikslai, muzikiniai rankraščiai, grafikos darbai, piešiniai, eskizai, laiškai, fotografijos.