Vieną rugpjūčio dieną dingo žmogus – mokytojas ir aistringas vabzdžių kolekcionierius Džiumpei Niki. Ieškodamas retų vabzdžių jis iškeliavo prie jūros, į smėlynus. Priėmęs kaimiečių pasiūlymą apsinakvoti vienišos moters namuose, jis nė neįtaria, kaip nuo šiol pakryps jo gyvenimas. Kas vakarą jie su moterimi be perstojo kasa smėlį. Nors ir nepraranda vilties ištrūkti iš tos dusinančios smėlio duobės, jis vis dažniau susimąsto, ar dar bus įmanoma sugrįžti į ankstesnį gyvenimą? Ar toji trokštama laisvė tokia vertinga?

„Moteris smėlynuose“ – kafkiška istorija apie žmogų, kuris galiausiai pasiduoda betiksliam darbui ir tampa šiuolaikiniu Sizifu. Pasakojime meistriškai susipina europietiško egzistencializmo ir japonų budizmo idėjos, nagrinėjamos žmogaus prisitaikymo prie aplinkos temos. 

Kobo Abė (1924–1993) – vienas iš Japonijos pokario modernizmo ir avangardizmo lyderių. Pradėjęs nuo eilėraščių ir siurrealistinių apsakymų, išgarsėjo 1962 m. pasirodžius romanui „Moteris smėlynuose“. 1964 m. pagal autoriaus scenarijų režisieriaus Hiroshio Teshigaharos sukurta romano ekranizacija Kanų kino festivalyje pelnė specialųjį prizą. Šiandien romanas išverstas į daugiau nei 20 kalbų, tapęs moderniąja literatūros klasika.  

Pirmą kartą „Moteris smėlynuose“ lietuvių kalba pasirodė 1968 m., bet buvo išversta iš rusų kalbos. Tas pats kupiūruotas leidimas pakartotas 1987 m., o po nepriklausomybės, 2005 m., knyga išversta iš anglų. Leidykla „Kitos knygos“ pagaliau pristato vertimą iš japonų kalbos.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba