Lietuvos valdovų rūmai Vilniuje daugiau kaip penkis šimtmečius (nuo XIII a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos) buvo viena svarbiausių politinių, kultūrinių ir komunikacinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietų. Jie atspindėjo Lietuvos valstybinio atskirumo tendencijas. Iki XVI a. vidurio čia buvo sprendžiami svarbiausi valstybės politiniai reikalai, priimamos užsienio šalių pasiuntinybės, vyko seimai, posėdžiavo teismai, buvo teikiamos centrinės, dvaro ir žemesnės, pavieto lygmens, pareigybės.

Leidinyje stengtasi priminti Vilniaus pilių, kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos, istoriją (nepamirštant ir legendų), jos tyrimus, tų tyrimų rezultatus, radinių gausą ir įvairovę, juos kūrusių meistrų profesinį lygį, tuos dirbinius naudojusių didžiūnų ir pilėnų skonį.

Ši knyga – ne mokslinis traktatas, o populiari, visiems suprantama forma pateikta Valdovų rūmų tyrimų medžiaga, gausiai iliustruota istorinėmis ir šiuolaikinėmis nuotraukomis. Tai informatyvus albumas, kuriame vaizdas ir žodis byloja šimtmečių istoriją, atveria archeologų ir istorikų atrastus daugiasluoksnius istorijos ir kultūros klodus.

Knyga suskirstyta į septynis skyrius:

Pirmajame pateikiama trumpa Vilniaus pilių ir rezidencinių rūmų istorija nuo užuomazgos iki nugriovimo ir dabartinės teritorijos susiformavimo.

Antrajame skyriuje apžvelgiami pilių tyrimai ir tyrimų istorija.

Trečiasis skyrius skirtas rezidencinių rūmų Žemutinėje pilyje aplinkai (infrastruktūrai). Čia mėginama palydėti skaitytoją į didžiųjų kunigaikščių rūmus buvusiomis gatvėmis ir keliais, kiemais ir grindiniais. Pravesti jį sodais pro šulinius, vandentiekį ir pirtis, neaplenkiant drenažo, kanalizacijos ir latrinų.

Ketvirtajame skyriuje pateikiama pilies pastatų architektūrinės raidos apžvalga, pradedant pamatais, sienomis, stogais, grindimis, lubomis, durimis, langais, laiptais, baigiant krosnimis, židiniais ir šviestuvais.

Penktajame skyriuje suminėti didžiojo kunigaikščio dvaro gyventojai. Pirmiausia – pats Lietuvos didysis kunigaikštis ir jo rezidavimas Vilniuje, dvaro pareigūnai ir čia dirbę amatininkai: architektai, mūrininkai, staliai ir dailidės, kalviai ir šaltkalviai, račiai, balniai, siuvėjai, laikrodininkai, juvelyrai ir auksakaliai.

Šeštajame skyriuje aprašoma dvaro kasdienybė: dvariškių užsiėmimai, pomėgiai, pramogos ir buitis.

Septintajame skyriuje glaustai supažindinama su Valdovų rūmų atkūrimo ir atstatymo idėja ir jos realizavimo peripetijomis.

Sudarytojas Vytautas Urbanavičius

Santrauka anglų ir rusų k.