Viskas prasidėjo nuo šviesiai mėlynos papūgos plunksnos, iškritusios iš Elos Lynč skrybėlės, kai ši jodinėjo Bulonės miške. Buvo 1854-ieji, ir Franciskas Solanas Lopesas, arba, Frankas – būsimasis Paragvajaus diktatorius, pradėjo merginti jauną gražią airę: padovanojo pončą, linksmino ją savo paragvajiečių kapelos dainomis ir nupirko kumelę, vardu Matilda.

Iš Paryžiaus Ela nuseka paskui Franką į Asunsjoną ir valdo šalį kaip jo meilužė. Izoliuota ir savo noru įkalinta naujajame pasaulyje, ji persiima nelaimes lemiančia savo mylimojo svajone, – svajone, kuriai peno teikia didžiulės imperinės ambicijos bei atsaini arogancija, atnešusi skaudžių pasekmių Paragvajui ir jo gyventojams.

Tai epinis pasakojimas, kuriame atskleidžiama nepaprasta meilės istorija. Romane „Naujienos iš Paragvajaus“ aprašomas XIX a. Paragvajus, dar visiškai nepaliestas ir civilizacijos nepažįstantis kraštas, kur europiečiai ir atvykėliai iš Šiaurės Amerikos maišosi tiek su senąja ispanų aristokratija, tiek su guaranių genties indėnais.

Skubrus pasakojimo ritmas, vaizdingos detalės, veikėjų, kurių gyvenimo istorijos sumaniai susipina, gausa primena Gabrielio Garsijos Markeso ir Mario Vargo Ljoso romanus.

 „Naujienos iš Paragvajaus“ iš karto pavergia skaitytoją ir atkreipia jo dėmesį į tai, kaip baisiai ir esmingai beatodairiškos vieno žmogaus ambicijos bei karas pakeitė šalies likimą ir užgavo moters širdį.

 

Kai šiame giliame ir elegantiškai parašytame romane nagrinėjamos pražūtingos didybės manijos apimto diktatoriaus veiklos pasekmės, drauge atskleidžiamas tiek mažai kam žinomas istorijos tarpsnis, tiek šiuolaikinis pasaulis, kuriame mes gyvename. Andrėja Baret, „Žemėlapio tarnų“ autorė

 

Lily Tuck – puikiai valdo stilių, jis dalykiškas ir drauge – rafinuotas bei elegantiškas, o jos nuostabiame romane „Naujienos iš Paragvajaus“ kaip niekad plačiai atsiskleidžia autorės istoriniai užmojai ir moralinės nuostatos: tai jaudinantis pasakojimas apie tarpusavyje neatskiriamai susipynusius smurtą, meilę, politiką ir puoselėjamas žiaurias ambicijas. Brenda Vainepl, romano „Gudobelė: gyvenimas“ autorė

 

Elegantiškas romanas, tuo pat metu labai iškalbingai atskleidžiantis mums moters, santuokos ir apskritai tos šalies kultūros paveikslą. Michiko Kakutani, „New York Times“