Smegenų veiklos fenomenas – knygą geriau skaityti ar klausyti?

Visame pasaulyje sparčiai populiarėjančios audioknygos vis dažniau tampa laiką taupančio skaitytojo pasirinkimu, tad, pasak knygynų tinklo „Pegasas“ Elektroninės prekybos vadovo Manto Švažo, auganti tokių knygų pasiūla lietuvių kalba ir diegiami patogūs technologiniai sprendimai neabejotinai lems pozityvius pokyčius ir mūsų šalyje. Ir ne tik dėl to – moksliniai tyrimai atskleidžia įdomių faktų apie tai, kas vyksta skaitytojo smegenyse įprastą knygą iškeitus į garsinę.

Skaitymas – atminties lavinimui, klausymas – emocijoms patirti

„Naujausi tyrimai apie informacijos suvokimo skirtumus klausant ir skaitant rodo, kad šie veiksmai sužadina skirtingus procesus smegenyse – būtent jie nulemia, kaip suvokiame pateiktą informaciją bei sukelia skirtingas emocines reakcijas. Nustatyta, kad skaitant popierinę knygą, smegenys aktyvuoja sritis ir centrus, kurie susiję su simbolių bei matomos informacijos apdorojimu, dėmesio išlaikymu ir loginiais procesais. Taip nutinka dėl to, kad skaitymas reikalauja didesnio įsitraukimo ir daugiau pastangų suvokiant teksto turinį, nes skaitytojas turi „iššifruoti“ simbolius, juos suprasti ir integruoti į kontekstą. Tačiau, nors skaitymui reikia daugiau pastangų ir didesnės dėmesio koncentracijos, jis suteikia skaitytojui galimybę sukurti asmeniškesnį santykį su tekstu, jį interpretuojant pagal savo pasaulėžiūrą ir iš savo patirties. Kitaip tariant, skaitymas vaizduotei užaugina itin plačius sparnus“, sako psichologė Miglė Vainalavičiūtė.

Pasak jos, spausdintas tekstas turi ir dar vieną privalumą – leidžia skaitytojui įsijausti į tekstą savo tempu, o tai gali būti naudinga norint suprasti sudėtingesnę informaciją ir išlaikyti ją atmintyje ilgiau. Be to, skaitymo metu smegenys aktyviai įsimena vizualinius turinio elementus ir taip leidžia atmintyje grįžti prie anksčiau skaityto teksto – nenuostabu, kad tyrimai rodo, jog skaitymas gali pagerinti ilgalaikę atmintį ir kritinį mąstymą.

Kiek kitaip viskas vyksta klausant garsinio teksto, nes tuomet aktyvuojamos visai kitos smegenų sritys – atsakingos už kalbos ir akustinės informacijos apdorojimą. Klausant ir bandant suvokti garsinį turinį, sužadinami ne tik už suvokimo funkcijas atsakingi, bet ir įtakos emocijoms turintys smegenų centrai. Tai vyksta ypač aktyviai audioknygos garsintojui emocijas išreiškiant balsu – kai kinta jo intonacija ir balso tonas.

„Nors garsinės knygos klausytojas neturi galimybės įsijausti į tekstą savo tempu ir per kūrinio siužetą keliauja pasakotojo greičiu, būtent pastarojo balso raiška perteikia nuotaikas ir emocijas, kurios gali būti sunkiau pastebimos skaitant tekstą. Kitaip tariant, audioknygoje itin profesionaliai sudėlioti intonacijos ir nuotaikų aspektai gali sukelti stipresnį klausančiojo emocinį atsaką, pvz., empatijos jausmą, ir padėti geriau suprasti ar net emociškai išgyventi pasakojimą.

Įdomu tai, kad, klausydamiesi garsinės informacijos, vyrai ir moterys naudoja skirtingus smegenų pusrutulius. Atlikti tyrimai parodė, kad vyrai klausosi atidžiau nei moterys ir yra linkę atkreipti dėmesį į faktus, o moterys dažniau išklauso visą informacijos srautą, bet geriau nei vyrai supranta emocines pranešimų dalis. Mokslininkai daro prielaidą, kad taip yra todėl, jog moterys apdoroja informaciją abiejuose smegenų pusrutuliuose, o vyrai linkę gaunamą informaciją apdoroti kairiajame smegenų pusrutulyje – už emocijų iškodavimą atsakingos smegenų sritys yra dešiniajame“, – kuo skiriasi abiejų lyčių skaitymo įpročiai, pasakoja M. Vainalavičiūtė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad už visus praktiškus ir mokslinius audioknygos privalumus ne mažiau svarbus pats jos klausymo procesas ir jo suteikiamas malonumas. Audioknygas dažniausiai įgarsina aktoriai ar profesionalūs diktoriai, kurie būna iki menkiausių subtilybių įsigilinę į tekstą, tad jų darbo rezultatas sukuria pridėtinę vertę tekstui. Be to, vis dažniau savo knygas ryžtasi įgarsinti ir patys jų autoriai, tad tai tam tikra prasme – galimybė skaitytojui pasakojimą išgirsti iš „pirmų lūpų“.

Grožinės audioknygos sparčiai populiarėja

„Nors šiuo metu didžioji dalis skaitytojų teikia pirmenybę popierinėms knygoms, skaitmeninių knygų rinka stabiliai auga ir įvertinusių garsinės knygos privalumus daugėja. Itin sparčiai augančia „klausančių skaitytojų“ bendruomene išsiskiria Skandinavijos šalys, tačiau juos vejamės ir mes: nors „Statista“ platformos duomenimis 2023 m. tik 14 proc. lietuvių per metus teigė klausę bent vienos audioknygos. prognozuojama, kad po penkerių metų tokiu formatu knygas „skaitys“ jau kas antras lietuvis.

Tokį pokytį lemia keli veiksniai: naujos, visiems prieinamos technologijos, auganti naujoji karta, kuri savo gyvenimo nebeįsivaizduoja be išmaniųjų įrenginių ir kintantis požiūris į audio formatą – iki šiol jis asocijavosi su profesinėmis ar saviugdos turinio knygomis, tačiau dabar ši tendencija keičiasi ir atsiranda poreikis įgarsintoms grožinėms knygoms, netgi – vaikiškai literatūrai“, – apie kintančius skaitytojų įpročius pasakoja M. Švažas.

Pasak jo, tai patvirtina ir „Pegaso“ audioknygų pardavimų statistika – 37 proc. sudaro saviugdos ir sveikatinimosi knygos, 36 proc. – grožinė literatūra, 13 proc. – vaikų ir jaunimo knygos, 6 proc. – biografijos ir tikros istorijos, verslo ir humanitarinė literatūra – po 3 proc., socialinių mokslų ir gyvenimo būdo – po 1 proc. visų parduodamų audioknygų.

Virtualaus knygyno klausomiausių knygų penketuko pirmoje vietoje pagal populiarumą šiais metais – Roxie Nafousi praktinis saviugdos vadovas „Manifestavimas: 7 žingsniai į savo svajonių gyvenimą”, į antra vietą išstūmęs Jessie Inchauspé „Gliukozės revoliuciją“, toliau rikiuojasi tarptautinis Michael Finkel bestseleris „Meno vagis“, kuris pasakoja tikrą įvykį apie meninį sukčiavimą, psichologinė Eugenijaus Laurinaičio knyga apie efektyvų bendravimą „Žuvis vandenyje“ bei Robert Kiyosaki parašytas investavimo ir finansinio išsilavinimo vadovas „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“. „Pegaso“ audioknygų programėlės prenumeratorių skonis literatūrai panašus, tik sąraše pastebima ir rimtesnių knygų, pavyzdžiui, Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus filosofiniai užrašai „Sau pačiam“.

„Kaip galima pastebėti iš sąrašo, pasirenkamų knygų įvairovė plati, kaip ir taip „skaitančių“ amžiaus bei pomėgių spektras, visgi didžiausią audioknygų klausytojų dalį sudaro jaunesni nei 35 metų amžiaus žmonės. Jie dažnai knygų klausosi keliaudami, sportuodami, stovėdami automobilių kamščiuose, eidami pasivaikščioti ar atlikdami kokius nors namų ruošos darbus – tokiose situacijose, kur įprastos popierinės knygos net negalėtumėte atsiversti. Galvodami apie tai, savo audioknygų programėlėje įdiegėme funkciją, kad knygų klausytis galima ir neprisijungus prie interneto – patikusią knygą tereikia atsisiųsti į išmanųjį įrenginį. Beje, toks formatas suteikia galimybę skaityti žmonėms, turintiems regos sutrikimų, disleksiją ar kitų skaitymo sunkumų, taip pat audioknygos leidžia lengviau susikoncentruoti tiems, kurie turi dėmesio sutrikimų​“, – sako „Pegaso“ Elektroninės prekybos vadovas.

Visgi, audioknygų klausymo programėlių pasiūla yra didelė, tad neišvengiamai kyla klausimas, kurią jų pasirinkti, kad nenuviltų virtualios bibliotekos dydis, programėlės funkcionalumai ir šios paslaugos kaina? M. Švažo teigimu, renkantis garsinių knygų klausimo platformą, verta atsižvelgti į kelis praktinius aspektus:

- Ar siūlomame kataloge yra jūsų mėgstamų žanrų knygų, kurios tikrai patrauktų dėmesį?

- Ar platforma siūlo aktualias, naujausias ar išskirtines knygas, kurių, galbūt, nerasite kitur?

- Ar programėlė aiški, greitai perprantama ir intuityvi net tiems, kurie nėra  technologijų entuziastai?

- Ar turite galimybę keisti įrašų greitį, žymėtis įsimintinas vietas, naudotis „tamsiuoju režimu“, kuris padeda mažinti akių nuovargį, ar galite susidaryti norimų išklausyti knygų sąrašą ir skaityti kitų vartotojų atsiliepimus?

- Ar programėlė pritaikyta naudojimui automobilyje, kad klausymas būtų patogus ir saugus vairuojant?

- Ar reikia įsigyti pavienes knygas, ar galima turėti neribotą prenumeratą?