Rimas Burokas – legendinis tragiško likimo lietuvių poetas, hipis, keliautojas. Laisvas Rimo Buroko gyvenimas buvo neparankus brutaliai Sovietinei sistemai, todėl jį persekiojo KGB, guldė į psichiatrinę ligoninę, galiausiai įkalino už veltėdžiavimą. Mirė kalėjime 1980 m. Rimas Burokas – vienas ryškiausių 8-ojo dešimtmečio poetinių balsų, epochos atliepusios anapus geležinės uždangos vykusius Prahos pavasarį, Woodstoką, Paryžiaus revoliuciją, simbolis.

Rimas buvo legenda, tokius žmones norisi mėgdžioti. Apie jį sklandė daug įvairiausių pasakojimų, kartais stulbinamai paikų, bet atitikusių to laiko – mūsų laiko – dvasią. Apie Rimą buvo galima paskaityti ant tuometinio jaunimo mėgtų kavinių sienų, jo minčių citatos, eilėraščių ištraukos skraidė po miestą, kaip šiais laikais skraido reklaminės skrajutės. Dabar rašydamas apie Rimą Buroką galiu įžvelgti tai, ko tada negalėjau, – tam tikrą virsmą, neišvengiamą lemtį, tragizmą ir vienatvę, atsivėrusius virš jo galvos. Sufabrikavus bylą (tų laikų žargonu: už „bangladešą“), jis buvo kalinamas kalėjime, kurio ligoninėje ir mirė 1980-aisiais. Tuomet man atrodė, kad jis buvo toks suaugęs, jau senas žmogus, o tebuvo dvidešimt septynerių... (Rimas Morkūnas)

Ši knyga – tai pirmas bandymas iš nuotrupų – eilėraščių skiaučių, prisiminimų skeveldrų, kalėjimo bylos likučių – (re)konstruoti Rimo Buroko, poeto, bitniko ir hipio, o gal tiesiog XX a. 8-ojo dešimtmečio laisvės ženklo, portretą. Bet pastanga atkurti šį paveikslą – ar juolab tą laikotarpį – neišvengiamai balansuoja ties riba, kur interpretacija ima keisti tai, kas tikra. Tačiau nėra pasirinkimo. Nes užmarštis yra ir atminties iškalinimo forma, lydima vienintelės vilties, kad visa tai gali (ir turi) būti atrasta ir iš naujo perskaityta.

Šviesiosios šios knygos salos – 96 Rimo eilėraščiai. Kas dabar galėtų nuspėti, kokius jų invariantus ir kokia tvarka jis šiandien į šią knygą sudėtų? Mes, datuotus ir nedatuotus, rikiuojame juos iš pluošto, kurį išsaugojo Silva Burokienė- Kurienė, ir, ko gera, šventvagiaujame, kalbėdami veikiau apie savo įsivaizdavimus, nei apie Rimą ir jo poeziją. Rimas Burokas grįžta – negyvenimo fragmentuose, gyvenimo fragmentais. Jų neįveikė nei sistema, nei laikas. Knygą sudaro rinktinė Rimo Buroko poezija, taip pat prisiminimai, fotografijos, KGB bylų ir kitokių dokumentų faksimilės, atkuriančios autentišką epochos paveikslą. Šią ilgai lauktą knygą parengti padėjo Rimo Buroko artimieji ir bendražygiai. Knyga išleista kartu su Alytaus Jurgio Kunčino viešąja biblioteka.