Vadinamosios “JAV juokingiausių mokslo knygų” autorės nagrinėjama unikali ir neįtikėtinai plati tema – numirėliai. Išnaršiusi bibliotekas ir apsilankiusi įvairiose šalyse, mokslo populiarintoja pateikia ypač įdomios ir vertingos medžiagos kuo įvairiausiais temos aspektais: apžvelgia plačiai neskelbiamą numirėlių naudą daugeliui mokslo ir gyvenimo sričių, apibūdina susijusią su mirusiaisiais papročių raidą ir perspektyvas.

Keistai patrauklus, komiškas, neretai ir šiurpus bei gana išmintingas pasakojimas apie tai, kas vyksta mūsų kūnuose, kai mūsų pačių su jais nebėra.

Ištisus du tūkstančius metų lavonai – vieni – savo valia, kiti – nieko apie tai nenutuokdami – dalyvauja moksliniuose tyrinėjimuose: ir pačiuose drąsiausiuose išbandymuose, ir kvapą užimančiuose šiurpiuose sumanymuose. Ne kas kitas, o jie išbandė pirmąsias Prancūzijos giljotinas, atsakė į klausimą “Ar nukirsta galva, kad ir akimirką, dar spėja suvokti savo būklę?”. 1904-aisiais jie padėjo įvertinti naujuosius armijos šautuvus, pasitarnaudami taikiniais. Jie skrido NASA erdvėlaiviais, jie buvo nukryžiuojami Paryžiaus laboratorijose, tiriant Turino drobulės autentiškumą... Kiekvienai naujai chirurginei metodikai išbandyti – nuo širdies persodinimo iki lyties keitimo operacijų – chirurgai pasitelkia lavonus.

Be to, šioje nepakartojama intonacija nuspalvintoje ekskursijoje keliaujame su Mary Roach nuo viduramžių iki devynioliktojo amžiaus po Europos anatomijos laboratorijas ir vaistines, gaminančias preparatus iš žmogaus kūno dalių, užsukame į žmogaus kūno irimo tyrinėjimų bazę Tenesio universitete (kitaip dar vadinamą “Lavonų draustiniu”), plastinės chirurgijos pratybų laboratoriją ir pas laidojimo biuro direktorę Skandinavijoje, turinčią sunkiai įgyvendinamą ateities viziją apie mirusiųjų kompostavimą.