Liusė Haton ir Džošua Templmenas nekenčia vienas kito. Ne šiaip nemėgsta. Ne šiaip nenoromis patveria. Nekenčia. Ir begale ritualinių pasyviosios agresijos veiksmų nesidrovi parodyti, ką jaučią, juk sėdi vienas priešais kitą ir yra leidybos bendrovės generalinių direktorių vyriausieji padėjėjai. Liusė nesupranta Džošuos bedžiaugsmio, griežto, skrupulingo požiūrio į darbą. Džošuai akivaizdžiai nepatinka Liusės laisvo stiliaus drabužiai, keistybės ir į motinos Teresės panėšinti elgsena.

Kai abu ima siekti to paties paaukštinimo, interesų konfliktas pasiekia viršūnę. Ir kai naujausias žaidimas ima grėsti svajonių darbui, Liusė atsisako trauktis... Įtampa tarp varžovų tuoj tuoj sprogs, bet Liusė suvokia gal ir nejaučianti Džošuai neapykantos. Jis, ko gero, irgi. O gal tai viso labo naujas žaidimas.