Wislawos Szymborskos feljetonai turi vieną bendrą bruožą - juose rašoma apie knygas, kurios nebuvo pamirštos, kai vyravo chaosas, keitėsi laikai, santvarkos, vyriausybės, skaitytojų skonis ir užgaidos, jos ištvėrė leidyklų privatizaciją ir knygų platinimo krizę, cenzūrą ir jos nebuvimą. Galų gale šie rašiniai pasiekė mūsų nuvargusias sukvailėjusias galvas, palikdami jose krislą išminties, juoko ir santūraus draugiškumo.