Labai tikroviškas ir sykiu užburiantis pasakojimas, 2015 m. apdovanotas prestižine Pulitzerio premija.

Amerikiečių rašytojas Anthonis Doerris pasaulį mato kaip mokslininkas, bet jaučia jį kaip poetas. Jis išmano viską: radiją, deimantus, moliuskus, paukščius, gėles, spynas, ginklus, bet rašo taip gražiai, veikėjų paveikslus ir veiksmo scenas kuria taip įtaigiai, jog visai kitaip imi žvelgti į tokius svarbius dalykus kaip meilė, baimė, žiaurumas, gerumas, suvoki, kokia daugiabriaunė yra žmogaus širdis. Romanas pašėlusiai įtemptas, drąsiai sukomponuotas, pilnas ryškių detalių. (Rašytojas J. R. Moehringeris).

Jaunutė prancūzaitė Mari Lora gyvena Paryžiuje, tėvo jai sukurtame jaukiame pasaulyje. Tačiau baigiantis Antrajam pasauliniam karui naciai okupuoja Paryžių, ir ji su tėvu pabėga į senovinį Sen Malo miestą Prancūzijos šiaurėje. Vokietijoje, šachtininkų miestelyje, našlaitis Verneris su jaunesne sesute auga sužavėti primityvaus radijo imtuvo, kurį rado šiukšlyne. Bėgant laikui Verneris tampa puikiu šių naujoviškų aparatų meistru ir šis talentas jam atveria kelią į Hitlerjugendo mokyklą, paskui – į specialųjį dalinį vokiečių armijoje. Atsidūręs pačiame karo sūkuryje, Verneris vis aiškiau suvokia, kiek žmonių gyvybių kainuoja jo tarnyba. Kol galiausiai atsiduria Sen Malo – mieste, kur susikirs jo ir priešų stovyklai priklausančios Mari Loros keliai.

Nors Mari Loros ir Vernerio istorija vyksta karo metais ir istorinę aplinką rašytojas atkuria labai tiksliai, ši knyga – ne apie patį karą, o apie žmones kare, kaip karas keičia juos ir likimus, moko mylėti ir atrasti šviesą ten, kur jos mažiausiai tikiesi. Šioje skausmingoje, bet ir labai šviesioje istorijoje gėris turi nedaug šansų laimėti, tačiau knygos veikėjai bet kokiomis aplinkybėmis stengiasi daryti gera vieni kitiems. Tai svarbiau ir už pergales, ir už pralaimėjimus.