Pavogti skaitytojo širdį – jau ką moka, tai moka šis autorius. Pavogė jis mano širdį su „Gyveno kartą Uvė“, o dabar pakartojo tą patį su knyga „Nerimo žmonės“. Skirtumas tik tas, kad Uvė užkabino nuo pat pirmų sakinių, personažas toks įtaigus, stiprus ir suprantamas, kad abejonių neliko, tuo tarpu „Nerimo žmonėms“ reikia duoti laiko ir puslapių avansu, bet tai atsipirks. Paverksit ir pasijuoksit, nes vėlgi, Backman'as turi talentą pakutenti sielos kerteles. Taip pat jis moka priversti patikėti, kad pasaulis kažkaip vis dėlto yra geras ir jame verta likti gyventi.

Ši istorija paženklinta asmenine rašytojo patirtimi. „Geriausias, keisčiausias, juokingiausias, triukšmingiausias, sudėtingiausias drauge mano gyvenime. Netrukus bus dvidešimt metų, o aš vis dar prisimenu tave beveik kasdien. Man taip liūdna, kad tu nebeištvėrei. Nekenčiu savęs už tai, kad negalėjau tavęs išgelbėti.“ – rašo jis knygos padėkoje. Backman'as geba su tokiu švelnumu ir meile, bet be saldybių pažiūrėti į sudėtingiausias temas: savižudybę, skyrybas, nelaimes, vienišumą, netektis, liūdesį. Geba įrodyti, kad net už tamsiausio debesies slepiasi saulė ir ji tuoj išlįs, tik reik išlaukti, išbūti. Geba įtikinti, kad pasaulis pilnas šiltų, rūpestingų žmonių tau, kurių tu net vardų kol kas nežinai, bet jie taps svarbia tavo istorijos dalimi, tavo pagalbos ranka, o gal tu tapsi tuo ištiestu delnu jiems. O su kokia meile ir empatija jis kuria savo personažus – juos pamilsti kaip geriausius draugus, nors jie tokie skirtingi, pradedant amžiumi, baigiant charakteriais ar socialine padėtimi.

Paini istorija, kurioje veikia daug skirtingų personažų, iš pirmo žvilgsnio be prasmės ir logikos atsidūrę vienoje erdvėje. Fragmentiškas jų įvedimas į istoriją primena dėlionę, kai pradžioje dedi tas detales ir erziniesi, kodėl niekas nesusideda į aiškesnį vaizdą, bet, sulaukus to malonaus lūžio, kai siūlo galas ima vyniotis, knyga skleidžiasi savo lapais kaip nuostabus pavasario žiedas – kažkaip net nugarą ištiesini nuo tos šilumos, kuri tave užplūsta iš knygos puslapių. Net jei skambu banaliai, tebūnie, bet po šios knygos užplūdo neįtikėtinas gerumo ir šilumos jausmas, nes šilumos norisi ne tik iš gerai veikiančio radiatoriaus namuose, bet ir skaitinių.