Lietuvių skaitytojui V.Woolf kūryba pažįstama iš “Ponios Delovėj” ir “Savo kambario”. “Orlandas” (1928) yra šviesiausias jos kūrinys, žaižaruojantis grakščia ironija. Romano veiksmas, prasidėjęs Elžbietos I laikais, smagiai šuoliuoja per keturis šimtmečius, o jo herojus, poetiškos sielos didžiūnas Orlandas, net sugeba virsti moterimi ir įsitikinti, kaip nesaldu ja būti.

Garsios anglų romanistės Virdžinijos Vulf (1882–1941) romanas “Orlandas” pirmą kartą išverstas į lietuvių kalbą.

 

 

Virginia Woolf (Virdžinija Vulf; 1882–1941) – anglų romanistė, eseistė ir kritikė. Išgarsėjo romanais “Jokūbo kambarys” (1922), “Ponia Delovėj” (1925), “Į švyturį” (1927), “Orlandas” (1928), “Bangos” (1931) ir kt. Sukurti sąmonės srauto ir poetinio impresionizmo metodu, jie tapo modernizmo vėliava. V.Woolf buvo novatorė, išplėtusi romano galimybes ir praskynusi jam ateities kelią.

Pats šviesiausias V.Woolf kūrinys, romanas “Orlandas”, skirtas neeilinei asmenybei ir artimai draugei Vitai Sackville-West iš esmės yra biografinio žanro parodija. Autorė sukūrė charakterį, nepavaldų laiko ar lyties suvaržymams. Pasakojimo pradžioje Orlandas – karalienės Elžbietos I amžiuje gimęs, turtingas, veržlus ir kūrybingas didikas. Po trijų amžių jis virsta moterimi. Romano veikėjas-veikėja regi, kaip keičiasi valdovai, bičiuliaujasi su kiekvieno šimtmečio žymiausiais literatais, seka madas. Karalienės Viktorijos amžiuje ji klusniai vilki gausybę apatinių sijonų, išteka, pagimdo vaiką. XX a. vairuoja automobilį ir išleidžia poemą, rašytą nuo vaikystės. Autorė atsisveikina su ja “šią akimirką”. Jai trisdešimt šešeri.

“Orlandas” – Europos istorijos, visuomeninio ir literatūrinio gyvenimo karnavalinė eisena, be to, – sąmojingas lyčių prigimties ir paskirties perkainojimas.