Jei per artėjančias vasaros atostogas ketinate perskaityti tik vieną knygą, tegu tai bus „Paskutinis knygų vakarėlis"!

1987-ųjų vasara. Tekstai dar rašomi ne kompiuteriais, telefonai ne išmanūs, socialinius tinklus atstoja vakarėliai namuose, o Niujorko žurnalai ir laikraščiai įžiebia tikras žvaigždes.

Iki trečiosios feminizmo bangos dar šviesmečiai, bet Gloria Steinem jau įrodė, kad moterys leidybos pasaulyje tinkamos ne tik miegoti su redaktoriais ir tvarkyti paštui. Dvidešimt penkerių Brauno universiteto absolventė (brangiai tėvams kainavęs diplomas kol kas niekur nepritaikytas) Ivė Rozen nemiega su bosu, nes šiam patinka vaikinai. Bet vis dėlto rūšiuoja paštą – dirba padėjėja leidykloje. Kol, pasinaudojusi proga, patenka į Niujorko ir Bostono menininkų grietinėlės pamėgtą Trūro kurortą Menkių kyšulyje.

Deja, ne viskas yra taip, kaip atrodo neišrinktiesiems. Iš arčiau pažiūrėjus, bomondas yra neką kilnesnis už pasiturinčius priemiesčio gyventojus, kuriems priklauso Ivės tėvai.

Jausmų trikampis, beveik keturkampis. Spalvingas Trūro ir Niujorko leidybos pasaulio gyvenimas. Kostiumų vakarėlis, per kurį nukrenta kaukės. Visai nesenos, bet jau visiškai istorinės epochos ilgesys (devintasis dešimtmetis grįžta ne tik madoje!). Įspūdingas gerų knygų visiems gyvenimo atvejams sąrašas. Ir Ivė, galiausiai pasirenkanti, kaip manote, – ką? Romanas apie meilę knygoms neturi baigtis vestuvėmis.

„Norisi sakyti, kad tai lengvas romanas karštai vasarai. Tačiau ar gali būti lengva meilė tarp jaunos  leidykloje dirbančios merginos ir jai į tėvus tinkančio rašytojo? Ši knyga - lobis mėgstantiems menininkų gyvenimo stilių."