Šiandien žodžiai politika ir kultūra dažnai skamba kaip pavojingas, net toksiškas derinys. Tačiau istorija liudija priešingai: politika be kultūros yra tuščia, o valstybė be kultūrinės savimonės – bejėgė.

Arvydo Juozaičio „Politinė kultūra ir Lietuva“ – tai ne akademinis tekstas, o drąsus politinis veiksmas. 1988-ųjų balandį ištartos tezės tapo kalba, kuri ne tik įvardijo tautos būklę, bet ir pažadino ją veikti. Sveikas protas, racionali savimonė ir tautos suverenitetas čia susijungia į aiškią, orią politinės kultūros viziją.

Tai kalba, suvienijusi Lietuvą – ir priminimas šiandien: be kultūros politika praranda prasmę, o be politinės kultūros nyksta pati laisvė.