„Pulkininkas Kazimieraitis. Pietų Lietuvos partizanų srities vado Juozo Vitkaus gyvenimas, veikla, šeimos likimas“ – tai trečioji papildyta knygos „Pulkininkas Kazimieraitis“ laida. Knygoje, remiantis archyvų dokumentais, rašytiniais šaltiniais, amžininkų prisiminimais, atskleidžiamas partizanų vado Juozo Vitkaus gyvenimas, jo veikla, sutelkiant partizanų jėgas pasipriešinimo okupantams kovoje, tragiška žūtis, šeimos likimas.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo sprendimu 1949 m. Juozas Vitkus-Kazimieraitis (po mirties) apdovanotas I laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais ir ąžuolo lapais, suteikiant Laisvės kovos karžygio garbės vardą, o 1997 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu – Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas savo atsiminimuose rašė: „Keliaudamas po dalinius aš visuomet kaip pavyzdį kėliau Kazimieraičio asmenybę: žmogų, kuris visas savo dvasines ir fizines jėgas paskyrė Lietuvos išlaisvinimo kovai; karininką, kuris iki paskutinio atodūsio tesėjo duotąją priesaiką; kovotoją, kuris pelnytai buvo ir yra laikomas partizano idealu. Per savo partizaninės veiklos laikotarpį jis įgijo meilę ir pagarbą visų partizanų ir jų vadų ne tik kaip aukštesnysis vadas, bet ir kaip vyresnysis brolis. Visiems partizanams Kazimieraitis turėjo didžiulę įtaką dėl to, kad buvo išsižadėjęs asmeniškos gerovės, be galo pasišventęs sąjūdžio reikalams, nepaprastai darbštus, teisingas, kantrus, blaivus ir labai religingas žmogus.“