IŠSKIRTINIS TURINYS TIK PRENUMERATORIAMS

„Rašytojų Vilniaus“ laidoje vedėja Silvija Stankevičiūtė kviečia į išsamų pokalbį su rašytoja ir žurnaliste Vilma Kava. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau du dešimtmečius gyvenanti autorė pasidalija savo kūrybos istorijomis, emigracijos patirtimis, asmeniniais išgyvenimais ir santykiu su Vilniumi – miestu, kuris jai visada liko šviesos, sluoksnių ir prisiminimų simboliu.

Vilma Kava atvirai pasakoja, kaip pirmą kartą į Vilnių atvedė studijos, kaip miestas tapo atskaitos tašku daugeliui jos gyvenimo etapų. „Vilnių mačiau kaip kokį tortą sluoksniais – kaskart jis atsiveria vis kitoks“, – sako rašytoja.

Prisiminimai iš studentavimo metų, bendrabučio gyvenimo, miesto garsų ir šviesų persipina su vėlesniais sugrįžimais – jau auginant dukrą, dirbant viešųjų ryšių srityje, o po to ir po ilgesnės emigracijos pertraukos. Vilnius – visada kitoks, bet kartu savas.

Autorė pabrėžia, kad į Ameriką išvyko be plano – „tiesiog atsitiko“. Pasilikti paskatino smalsumas, o po metų ar dvejų jau nebegrįžo. Šiandien ji save vadina „dviejų gyvenimų“ žmogumi: vienas gyvenimas buvo Lietuvoje, kitas – Amerikoje, kur tenka derinti profesinę veiklą ir lietuviškos tapatybės išlaikymą.

Svarbi jos veiklos dalis – dalyvavimas lietuvių bendruomenės gyvenime, pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimuose. Būtent jie padeda palaikyti ryšį su kitais kūrėjais ir primena, kad rašytojų bendruomenė yra globali.

Vilma Kava parašė du romanus – „Aš tau sakau“ ir „Tiesiog atsitiko“. Abu kūriniai gimė po ilgesnio tylos laikotarpio, kai ji buvo nutolusi nuo rašymo. Grįžusi prie kūrybos, rašytoja siekė atverti temas, kurios jai svarbios: emigracijos patirtis, moterų santykių modelius, vidinį augimą ir gyvenimo džiaugsmą.

„Man atrodo, kad Lietuvoje labai trūksta gerų emocijų romano. Norėjau parašyti tekstą, kuris suteiktų skaitytojui stiprybės ir džiaugsmo“, – dalijasi Kava.

Romanai ne tik atskleidžia emigracijos sluoksnius, bet ir paliečia universalias temas – santykių sudėtingumą, moterų pasirinkimus, vienišumo išgyvenimus. Skaitytojų laiškai autorę įtikino, kad literatūra gali tapti išlaisvinančia patirtimi.

Vienas ryškiausių Vilmos Kavos kūrybos aspektų – moterų istorijos. Jos romanuose moterys pristatomos be vardo, tik pagal santykį su vyru: pirmoji, antroji, dabartinė. Tokia forma pabrėžia, kaip dažnai žmogaus tapatybę kitų akyse nulemia santykiai, o ne asmeninis gyvenimas.

Ši patirtis dar kartą primena, kad lietuvybė gali būti gyva ir už tūkstančių kilometrų – tereikia pastangų ir vidinės laikysenos.

*Šis turinys pasiekiamas tik prenumeratoriams.

Neturite prenumeratos? Užsiregistruokite, užsisakykite prenumeratą ir mėgaukitės išskirtiniu turiniu!