2021 m. Nobelio literatūros premijos laureato knyga, įtraukta į 1994 m. Booker Prize trumpąjį nominantų sąrašą

Bėgdamas nuo politinės priespaudos aštuoniolikmetis Abdulrazakas Gurnah (1948 m.) paliko gimtąjį Zanzibarą ir apsigyveno Anglijoje. Dešimt romanų parašęs autorius rašytojo karjerą paskyrė tremties temai, nagrinėdamas klausimą, kaip ir kodėl žmonės atsiduria toli nuo namų, šeimos, bendruomenės, o kartais ir nuo savęs. 2021 m. jam skirta Nobelio literatūros premija už „bekompromisį ir užuojautos kupiną įžvalgumą nagrinėjant kolonializmo padarinių ir pabėgėlių likimų, pakibusių tarp kultūrų ir žemynų, temas“. Abdulrazakas Gurnah – buvęs Kento universiteto, kuriame dėstė anglų ir pokolonijinę literatūrą, garbės profesorius.

Daugelyje Abdulrazako Gurnah knygų nagrinėjama tema – piliečių išdavystė, kurios griebiasi skrupulų neturintys valdžios atstovai, o daugiausia dėmesio jis skiria žmonėms, kurie palieka namus ieškodami geresnio gyvenimo.

Dvylikametį Jusufą, šios dvidešimto amžiaus odisėjos pagrindinį veikėją, tėvas, grąžindamas skolą, parduoda galingam ir turtingam pirkliui Azizui. Taip prasideda negailestingos jo gyvenimo pamokos, retkarčiais praskaidrinamos atsitiktinio gerumo ir grožio akimirkų. Iš paprastos būties Afrikos kaime Jusufas nubloškiamas į sudėtingą miestietišką ikikolonijinės Rytų Afrikos gyvenimą – užburiantį pasaulį, kur juodaodžiai musulmonai, krikščionys misionieriai ir iš subkontinento atkeliavę indai dalijasi trapia ir subtilia socialine hierarchija. Jusufas stebi grėsmingą aplinką ir tuo pat metu susiduria su universaliais paauglystės išbandymais. Tai poetiška ir gyvybės pilna knyga apie Afriką ir gąsdinančią nežinomybės galią. Joje susipina mito, liaudies išminties, Biblijos ir Korano tradicijos elementai.

„Šio romano pasaulį Abdulrazakas Gurnah kuria savo tyra, šviesia ir poetiška proza, kuri pati savaime yra mažytis rojus. Malonumo, liūdesio ir netekties pojūtis visuose nepriekaištingai atskleistuose knygos sluoksniuose – ilgai išliekantis ir subtilus.“ Guardian