1863-1864 m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta iki šiol tyrinėtas fragmentiškai. Šioje knygoje atskleidžiama, kodėl ir kaip keitėsi šio įvykio vertinimas lietuvių istoriniame naratyve, t. y. kokios pasaulėžiūrinės paradigmos nulėmė šia tema rašiusių autorių nuostatas, kaip atmintį apie sukilimą, jo epizodus ar sukilėlius bandoma instrumentalizuoti masių nacionalizacijos ar sovietizacijos procese, kaip visuomenė priima šį simbolį. Leidinys skirtas ne tik akademinei visuomenei, bet ir skaitytojams, besidomintiems Lietuvos ir viso regiono istorija. Ši studija stoja į vieną gretą su Vakarų akademiniame pasaulyje populiariais atminties vietų tyrimais. Darius Staliūnas (1970) - humanitarinių mokslų daktaras, kelių monografijų bei daugelio straipsnių autorius. Pagrindinės jo mokslinių interesų kryptys - Rusijos etnopolitika buvusiose LDK žemėse, etniniai konfliktai, atminties vietų raida.