Dailininkas Konas sustingsta prisispaudęs prie šaltos sienos – jis girdi, kaip plyšiuose švilpauja laikas, paversdamas dulkėmis dienas, metus, gyvenimą... Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ištrūkęs iš Sovietų Sąjungos Konas peržengė net tik geografinę, bet ir egzistencinę ribą. Jis atsidūrė tarp dviejų pasaulių, ir abu jį atstūmė, nors išoriškai atrodė, lyg jam vienam ir buvo sukurti. Liko tik vienas išsigelbėjimas – sapnai, o sapnai – tai praeitis, gyvenimas, kurį tarsi palikai, bet skendi jame iki viršugalvio, kaip vandenyje, kuris, atrodo, išgelbės.
Šį romaną Efraimas Bauchas apibūdino kaip emigracijos sapnus. „Sapnai emigracijoje – tavo tėvynė, jaunystė, gyvenimo pojūtis“, – sako kūrinio herojus, apsvaigęs nuo laisvės, bet kartu praradęs bet kokią atramą. O mintyse kaleidoskopiškai sukasi Roma, Maskva, Piteris, Vilnius, Kijevas, Jeruzalė...
Romanas, pasirodęs Izraelyje 1992 m., išsyk tapo bestseleriu. Netrukus knyga tapo bibliografine retenybe, todėl į Rusiją bei kitas postsovietines šalis patekę egzemplioriai ėjo iš rankų į rankas. Tai vienas įdomiausių šiuolaikinės literatūros kūrinių apie emigraciją.
Efraimas Bauchas – prozininkas, poetas, vertėjas. Gimė 1934 m. Moldavijoje, nuo 1977 m. gyvena Izraelyje. Už literatūrinę kūrybą yra pelnęs ne vieną apdovanojimą,  2001 m. jam paskirta aukščiausia Izraelyje Prezidento literatūros premija.