Rėgeris, senas muzikos filosofas, bėgdamas nuo išorinio pasaulio ir ieškodamas ramios vietos mąstyti, jau daugiau nei trisdešimt metų kas antrą dieną ateina į Vienos Dailės istorijos muziejų ir atsisėdęs ant suolo Bordonės salėje apžiūrinėja Tintoretto paveikslą „Žilabarzdis vyras“. Savo provokuojamose tiradose, kurias perpasakoja jo draugas Achbacheris, Rėgeris maištauja prieš kasdienybės ir žmonių ribotumą bei bukumą, nuo pjedestalo nuverčia ir aštriu kaip skalpelis, hiperbolizuojančiu žvilgsniu perveria viską: senuosius meistrus, šiuolaikinius menininkus, filosofus, mokytojus, politikus, vyriausybę, justiciją, Katalikų Bažnyčią...