Neįžengiamos Amazonės džiunglės nuo seno buvo įvairiausių gyvūnų karalija ir patikimas prieglobstis jos įstatymus gerbiančioms indėnų gentims. Tačiau laikai keičiasi ir į džiungles ima brautis civilizacija. Į Amazonės miškus plūsta baltieji naujakuriai, suvilioti Peru valdžios pažadų, aukso ieškotojai, naftos bendrovių atstovai ir įvairaus plauko perėjūnai.

Prieš kelias dešimtis metų su mylima žmona iš kalnų kaimelio į Amazonės kraštą geresnio gyvenimo ieškoti atvyko, o sulaukęs senatvės nedideliame Idilijaus miestuke apsigyveno ir Antonijus Chosė Bolivaras Proanjas – mielas, bet užsispyręs žmogus, mėgstantis skaityti „labai liūdnus romanus, kuriuose daug kenčiama dėl meilės, bet pabaiga būtinai laiminga“.

Pasitaręs su tokios literatūros eksperte Chosefina iš pakrantės viešnamio, knygų jam atplukdo miestelio siaubas – dantistas Rubikundas Loačaminas.

Antonijus Chosė Bolivaras gerbia kaimynystėje įsikūrusius indėnus šuarus, išmokiusius pažinti Amazonės miškus ir jų įstatymus. Tačiau ne visų atėjūnų elgesys draugiškas džiunglėms bei jų gyventojams. Ir džiunglės ima jiems keršyti...