„Grįžimo namo jausmas apims ne vieną, kuris vartys šios knygos puslapius. Kas provincijoje gyveno nuo vaikystės arba kieno tėvai ar seneliai kilę iš Rytprūsių. Net tie, kurių su šiuo kraštu niekas asmeniškai nesieja, neliks abejingi, nes vaizdai primins praėjusį gyvenimą ir namus, kuriuos visi turime.“ Ne kasdien taip nutinka, kad netikėtai atrandamos dingusiomis laikytos nuotraukos, o išnykęs pasaulis atgyja su savo paminklais, miestais, bažnyčiomis, kraštovaizdžiais, žmonėmis. Šis stebuklas ištiko buvusią Rytų Prūsijos provinciją. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje darytos fotografijos leidžia skaitytojui pajusti Vokietijos imperijos laikų Karaliaučiaus dvasią ir kviečia pasivaikščioti po kitus žinomus miestus: Mėmelį, Tilžę ar Raistpilį. Knygoje įamžintas neretai sunkus kaimo žmonių gyvenimas, turgaus aikščių šurmulys miestuose, taip pat įspūdingi inžineriniai statiniai – tiltai ir malūnai. Į kadrą dažnai patekdavo ir žmonės, pirmiausia Rytų Prūsijos turtas – vaikai, todėl prieš akis iškyla autentiškas ano meto gyvenimo paveikslas. Senosios Rytų Prūsijos vaizdus papildo meniški autoriaus Arno Surminskio tekstai, nukeliantys į praėjusį, bet nepamirštą laikotarpį.

Arno Surminskis (g. 1934 m.) – Rytų Prūsijoje gimęs vokiečių rašytojas, vienas žinomiausių šio krašto literatūrinės atminties puoselėtojų. Jis yra parašęs daugybę romanų, apsakymų ir negrožinių knygų apie Rytų Prūsiją bei jos gyventojų likimą Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Autoriaus kūryba išsiskiria jautriu pasakojimu, vaizdingumu ir autentišku ryšiu su praeitimi – jo kūriniuose atsispindi ir paties išgyventa gimtojo krašto netektis.