Senosios Lietuvos sostinės Vilniaus istorija – be galo dramatiška ir sudėtinga. Per šimtmečius miestas keitė šeimininkus, keitėsi gyventojų sudėtis, vyko lietuvių nutautėjimo ir priverstinio nutautinimo procesai. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Ignalinoje gimęs mokytojas Vincas Martinkėnas (1907–1997) nenuilstamai skleidė lietuvybę lenkų okupuotoje Vilnijoje itin sudėtingomis nuolatinio lietuvių persekiojimo ir lenkinimo sąlygomis. Vėliau gyvenimas privertė jį dirbti ir sovietų, ir nacių okupacijos metais. Karo pabaigoje prievarta mobilizuotas į sovietų kariuomenę. Grįžęs į Lietuvą, tęsė švietėjišką veiklą.

Šie unikalūs atsiminimai rašyti slapčia XX a. septintajame dešimtmetyje, kai SSRS subyrėjimas ir Lietuvos nepriklausomybė atrodė sunkiai tikėtini. Lengva ir gyva kalba aprašyti V. Martinkėno gyvenimo įvykiai glaudžiai susipina su svarbiais istoriniais įvykiais, palietusiais milijonų žmonių gyvenimus. Knygoje gausu įdomių faktų ir epizodų, miesto gyvenimo aprašymų, vaizdingai atpasakotų santykių su lenkintojais, netašytais raudonarmiečių vadais, verbuoti mėginusiais sovietų saugumo darbuotojais.