Tyrimas skirtas politiko, diplomato, teisininko Simono Rozenbaumo (1859–1934) politinio ir teisinio palikimo analizei ir kontekstualizavimui. Pagrindinis šios studijos tikslas – viena vertus, naujai pažvelgti į Lietuvos istoriografijoje funkcionuojančius žinių apie Rozenbaumą modulius, siekiant iš naujo nustatyti, kokią įtaką šis valstybės veikėjas turėjo platesniuose kontekstuose, tokiuose kaip modernios Lietuvos valstybingumas ir jo raida, tarptautinio statuso įtvirtinimas, suverenitetas ir demokratizacija, kita vertus, išgryninti, suaktualinti Rozenbaumo indėlio bei politinio ir teisinio palikimo reikšmę Lietuvos, Lietuvos žydų ir sionizmo istorijoje.

Tyrimas parodė, kad Rozenbaumas savo kompetencijų ribose visomis priemonėmis gynė Lietuvos teritorines pretenzijas, pasitelkdamas žydų, gyvenusių Lietuvoje ir aplink ją, statistinį, politinį ir ekonominį svorį, pabrėždamas žydų tautos apsisprendimo teisę bei jų politinį palankumą Lietuvai. Lietuvos valstybingumas Rozenbaumui buvo tiesiogiai susijęs su galimybe įstatymiškai apginti žydų politines ir pilietines teises, konstituciškai įtvirtinti žydų tautinę autonomiją. Jis buvo nuoseklus žydų tautos interesų gynėjas ir tautinės žydų valstybės vizionierius.

Rozenbaumo vaidmuo ir reikšmė Lietuvai baigėsi, kai pasikeitusi valdžia į sprendimų priėmimo pozicijas išstūmė savimi pasitikintį lietuvių politinį elitą, kuris nebuvo nei pasirengęs, nei ideologiškai pajėgus suvokti ir įvertinti Rozenbaumo politinį ir teisinį indėlį, o jo gyvenimo projektas – autonomija – žlugo.