Pastaruoju metu į rankas papuola vis daugiau japonų literatūros. Jums jau rekomendavau Osamu Dazai „Besileidžiančią saulę“, taip pat – tylų Yoko Ogawa romaną „Begalinė lygtis“. Beje, jei jau kalbame apie japonus, ką tik pasirodė ir lig šiol į lietuvių kalbą neverstos Haruki Murakami knygos „Pernakt“ ir „Mylimoji Sputnik“. Pažadu kuo greičiau perskaityti ir jums papasakoti. O dabar – apie japonų klasiko Natsume Sōseki romaną „Širdis“.

Pradėkim nuo to, kad knyga parašyta prieš 110 metų. Romanas po dalį pasirodė laikraštyje ir tik paskui buvo išleistas kaip vientisas kūrinys. „Širdis“ lig šiol ­– viena skaitomiausių knygų Japonijoje. Tai – literatūros šedevras, alsuojantis išmintimi ir mums egzotiška japonų kultūra. Kai bandau apibūdinti knygos tempą, į galvą pirmiausia ateina žodis „rami“. Ne lėta, ne nuobodi, o būtent „rami“. „Širdies“ skaitymas prilygsta meditacijai. Ši istorija lėtina kraujotaką, tildo įkyrias mintis, jautiesi lyg kas nors tave glostytų – be galo įdomus potyris.

Temą Sōseki paliečia ne vieną, bet pirmiausia tai istorija apie draugystę. Jaunuolis netikėtai sutinka už save gerokai vyresnį vyrą, kurį pramina mokytoju – Sensėjumi. Jaunuolį apsėda troškimas Sensėjų kuo geriau pažinti – perimti jo išmintį ir kuo daugiau sužinoti apie jo praeitį. Jiedu leidžia laiką vaikščiodami po Tokiją, kartu valgo ir švenčia. Jaunuolis, baigęs universitetą, grįžta į gimtinę, kur jo tėvas galuojasi mirtimi. Ateina laikas rinktis, ar budėti prie bet kada užgesiančio tėvo, ar dar sykį pamatyti Sensėjų. Jaunuolis nujaučia, kad jeigu greitai nepamatys draugo, šis į kapus nusineš didžiąją savo paslaptį. 

Ne mažiau už romaną įdomi pasirodė Natsume Sōseki biografija. Pasiturinčioje kaimo pono šeimoje Natsume buvo nelauktas vaikas – gimė, kai mamai buvo 40 metų, o tėvui – 53-eji. Pagal tuomečius papročius kūdikis šeimai užtraukė gėdą, todėl jį atidavė įvaikinti. Bet! Kai Natsume buvo paauglys, jo įtėviai išsiskyrė ir jis vėl sugrįžo pas biologinę šeimą. Netrukus mirė jo mama ir brolis, dėl ko būsimas rašytojas išgyveno begalinį sielvartą.

Pirmąjį romaną Sōseki parašė 37-erių, o 49-erių mirė nuo opaligės. Turint omeny, kaip trumpai jis gyveno, kūryba pakankamai gausi. „Širdis“ – pirmoji į lietuvių kalbą išversta jo knyga. Tikiuosi, kad bus daugiau.