ioje prieštaringoje bei pilnoje užuojautos knygoje žymus Amerikos psichiatras J. Gilliganas pristato visiškai naują požiūrį į smurto ir jo efektyvios prevencijos problemas. Dažniausiai į smurtą žiūrima iš tradicinių moralės ir teisės pozicijų ir keliamas klausimas: “Kokia pražūtinga yra viena ar kita veikla, ir kokios bausmės ji nusipelnė?” Deja, šis požiūris, mūsų visuomenės teisinės ir politinės strategijos pagrindas, nesugeba atskleisti tikrųjų smurto priežasčių. Pavojingi nusikaltėliai buvo Gilligano mokytojai, o jis buvo jų mokinys. Kalėjimai yra juos sukūrusios visuomenės mikrokosmai, todėl kruopščiai juos išstudijavus pažinsime pačią visuomenę. Gilliganas siūlo pažvelgti į smurtą kaip į sveikatos apsaugos problemą. Jis yra radikalių socialinių ir ekonominių permainų, leisiančių kovoti su pagrindinėmis smurto priežastimis, šalininkas. Anot jo, pagrindinį dėmesį reikia skirti tiems asmenims, kuriems gresia padidinta agresyvumo rizika, o su tais, kurie nesugebėjo išvengti smurto epidemijos, reikia elgtis kaip su karantinuotais infekcijos ligoniais, užuot tiesiog įkalinus juos vardan baudimo ir keršto. Dvidešimtasis amžius paskendo smurte. Jei perprastume pavienių asmenų agresiją, sugebėtume užkirsti kelią kolektyviniam smurtui, kuris labiau nei visi pavieniai nusikaltimai sudėti kartu, kelia kur kas didesnį pavojų mūsų visų ateičiai.