eštas savito poeto eilėraščių rinkinys. Jo sandaros ypatumus lemia tirjų poetinių ciklų pynės: Jonos atgailos, lietaus fantazijų ir prisiminimų apie motiną. Tai gyvenimo tikrumu, poetinės kalbos natūralumu, saikinga iškalba pasižymintys eilėraščiai. „Ekspresionistiniuose eilėraščiuose egzistencinis nerimas sumišęs su metafiziniu ilgesiu. Sumišęs čia – šakninis žodis. Sumišęs iki pamišimo. Gintaro Bleizgio „Sodas“, supintas iš spindulių ir šešėlių, pilnas tiek šviesos, tiek ūksmingos gyvybės, plyti natūralios, nenumelioruotos poezijos teritorijose.“ – Aidas Marčėnas