Robertas Menasse (g. 1954 m. Vienoje) – vienas žymiausių šiuolaikinių austrų rašytojų, nemėgstantis būti vadinamas austru. Menasse renkasi būti vieniečiu. Ir europiečiu. „Sostinė“ – balzakišką tradiciją tęsiantis europietiškas romanas, 2017 m. apdovanotas svarbiausia vokiečiakalbės erdvės literatūrine premija „Deutscher Buchpreis“. Puikios literatūrinės kokybės tekstas, skirtas, regis, neįmanomam dalykui – Europos Sąjungai. Europos Komisijai. Briuseliui kaip ES sostinei. Ką? Taip.  

Fenia Ksenopulu, EK kultūros direktorato komunikacijos departamento vadovė, privalo pagerinti Komisijos įvaizdį. Mirtinai reikia puikios idėjos. Ši nepakeliama užduotis užgriūva referento Martino Zusmano pečius, ir netrukus keista kukliam valdininkui kilusi mintis sukelia sumaištį visoje EK. Davidas de Vryndas, vaikystėje išvengęs deportacijos, dabar Briuselio senelių namuose laukia mirties. Komisaras Brenfo turi atsisakyti žmogžudystės tyrimo dėl politinių priežasčių, be to, jokių nusikaltimą patvirtinančių įkalčių nėra. Profesorius, klerkas, samdomas žudikas, valdininkai – viskas painu, biurokratiška, groteskiška ir absurdiška.

Greta Europos Komisijos pareigūnų kasdienybės, kupinos intrigų, karjeros ambicijų, patogaus gyvenimo siekio – čia ir daugiabriaunė istorija – traukinys į Aušvicą, pasipriešinimo judėjimas Prancūzijoje, ilgai slėpti Antrojo pasaulinio karo laikų epizodai, moderniausias inkvizicijos tinklas, dešinysis radikalizmas, lobizmas, „Brexit“, žiniasklaidos manipuliacijos, terorizmas, nacionalinių ir visuotinės gerovės interesų konfliktai ar Kinijos rinkos grimasos. Ir per visą romano audinį bent kelis kartus prabėga kiaulė. Ne šiaip sau.

 „Sostinė“ – monumentalus romanas, kupinas absurdo ir ironijos, o drauge – graudulio ir žmogiškumo. Groteskiška ir nepaprastai paveiki šiuolaikinės Europos mozaika.