Trys vaikai - Džo, Betė ir Franė - nuklysta į Užburtą mišką ir atranda jame augantį stebuklingą Tolumų medį. Kopdami jo šakomis, vaikai apsilanko daugybėje nepaprastų šalių, kasdien atplaukiančių prie Tolumų medžio viršūnės, susipažįsta su fantastiškais jų gyventojais ir patiria įvairiausių kvapą gniaužiančių nuotykių. Knygos apie stebuklingą Tolumų medį („Užburtas miškas", „Stebuklingas Tolumų medis", „Tolumų medžio gyventojai" - šiame leidinyje jos publikuojamos kartu) - vienos žymiausių legendinės anglų vaikų rašytojos Enidos Blaiton kūryboje, jos išverstos daugiau kaip į keturiasdešimt kalbų ir tebedžiugina viso pasaulio vaikus ir suaugusiuosius.



Džo pirmas užkopė į Tolumų medžio viršūnę.

- Ei! - staiga šūktelėjo Rikas. - Mus gaubia didžiulis baltas debesis. Kaip paslaptinga!

Iš tikrųjų virš jų plūduriavo milžiniškas baltas debesis su skyle!

- Pro tą skylę ir įlipsim, - paaiškino Džo. - Matai šaką ties skyle? Drožk!

Visi užlipo viršutine Tolumų medžio šaka prie violetinės skylės debesyje. Šakos gale buvo kopėčios.

Džo užlipo kopėčiom ir įkišo galvą į Aukštynkojom šalį.

Vienas po kito visi įžengė į ją.

Rikas nebuvo matęs tokių šalių, todėl netekęs žado išsprogino akis.

Vaizdas iš tiesų buvo nekoks. Namai stovėjo ant kaminų pamatais į viršų. Medžiai augo šaknimis į viršų. Žmonės vaikščiojo aukštyn kojom.

- Jie vaikšto rankomis, o kojos tabaluoja ore! - nustėro Džo. - Na ir keistuoliai!

Vaikai spoksojo į Aukštynkojom gyventojus. Šie sparčiai tripseno rankomis ir dažnai sustodavo paplepėti vienas su kitu. Kai kurie ant vienos kojos buvo pasikabinę krepšius su pirkiniais.

- Einam pasižiūrėti, kaip atrodo namų vidus, - pasiūlė Džo. Visi patraukė prie artimiausio namo. Jis stovėjo ant kamino ir atrodė nei šiaip nei taip. Dūmai rūko ne iš kamino, o pro viršutinį langą...