JAV gyvenančios poetės Liūnės Sutemos (tikr. Zinaida Nagytė-Katiliškienė, g. 1927) kūrybos rinktinė. Poetė ją sudarė iš rinkinių „Tebūnie tarytum pasakoj“ (1962), „Nebėra nieko svetimo“ (1962), „Bevardė sala“ (1965), „Badmetis“ (1972), „Vendeta“ (1981), „Graffiti“ (1993), „Tebūnie“ (2006) ir naujausių eilėraščių „Po tebūnie“…

„Mano kūrybos procesas nenusakomas. Aš tarsi girdžiu man sakomus žodžius, tada galvoju, nešioju juos savyje. Neskubu tuojau atsisėsti ir užrašyti. Vaikštau ir žodžiai bręsta viduje. Vėliau atsiranda tokia nuotaika ir tada man nesvarbu – ar naktis, ar diena, ar vidudienis, net kartais vairuojant mašiną užeina noras rašyti. Paskui užrašau ir tik tada braukau. Bet niekad nesustoju ir negalvoju. Pirminio impulso pagauta užrašau, tik vėliau nusprendžiu, ar verta palikti. Anksčiau sakydavau, kad „išspjaunu eilėraščius“… Aš nesikankinu. Kai manyje susikaupia žodžiai, tada jau reikia atsikratyti… O kad vaikščiočiau ir galvočiau… ne. Kažkas pasako iš vidaus, kad turiu rašyti. Knygos gimė lengvai. Juk ir muzika, ir gamta sukrauna į tave viską… ir viskas darbuojasi tavyje. Kartais galvoju: kas čia mane gundo ir kodėl, tarsi aš negalėčiau ramiai gyventi, kaip kiti žmonės…“ – Liūnė Sutema.