Karalių slėnis yra psichiatro darbo laukas. Kiekvienas pacientas yra vienintelis, unikalus, kiekvienas yra karalius – taip besijaučiantis ir taip apie save manantis, taip save pateikiantis ir pristatantis. Laukiantis reveranso ir karališko aptarnavimo.

Po karališkąja metafora yra paslėptas žmogiškasis orumas – dvasinis žmogaus stuburas, jo savigarba. Kirtus į šią vietą visada skaudžiai sužeidžiama. Išdraskoma siela, išplėšiama jos dalis – padaromas dvasinis abortas. Tada žmogus užriaumoja, pravirksta ar sustingsta – į ledą, akmenį, kietus šarvus, šypseną nelyg kaukę. Arba numiršta – neišgirdęs tinkamo žodžio ir negavęs sielos palytėjimo tarsi balzamo, nemokėjęs kentėti.

 

 

Palmira Rudalevičienė gimė 1955 m. kovo 18 d. Kaune, inteligentų šeimoje. Tėvų pavyzdys ir autoritetas turėjo didžiulę įtaką jos tolimesnei raidai – ir profesinei, ir asmenybinei. Aukso medaliu baigė Palangos vidurinę mokyklą, o 1979 m. – medicinos studijas VU. Ilgalaikės stažuotės Kanadoje, Indijoje ir Škotijoje, trumpesnės – Harvardo bei Londono universitetuose – praturtino profesinį akiratį ir suteikė galimybę lyginti sovietinės, posovietinės, Rytų, Vakarų bei Šiaurės Amerikos psichiatrijos ypatybes, diskutuoti kultūrinės psichiatrijos klausimais. Gydytoja aktyviai dalyvauja viso pasaulio psichiatrų veikloje, kiekvienais metais skaito pranešimus tarptautiniuose kongresuose.

P. Rudalevičienė nuo pat pradžių dirba Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (Vasaros g. 5). Asmeniniame gyvenime kuriama medikų dinastija. Palmiros mama – gydytoja, vyras Vytautas – psichiatras, sūnus Paulius – akių chirurgas, marti Jurga – vaikų chirurgė. Jaunesnysis sūnus Jurgis – Vilniaus Užupio gimnazijos absolventas, dažnai lydintis mamą į tarptautinius kongresus ir ruošiantis jos pranešimų techninę dalį. Autorė labai myli savo vaikus.