Slavojus Žižekas (g. 1949, Liublijanoje) – daugelio Europos ir JAV universitetų vizituojantis profesorius, Hegelio ir Lakano psichoanalizės tradicijos tęsėjas, radikalus šiuolaikinio postmodernaus kapitalizmo kritikas. Savo tekstuose drąsiai ir kontroversiškai interpretuoja ne tik ideologiją ir politiką, bet ir populiariosios, vizualinės kultūros fenomenus.

Šiose penkiose ese, skirtose pasauliui po 2001 m. rugsėjo 11-osios, autorius ironizuodamas aptaria ne tik konformistiškų JAV bei kitų Vakarų šalių politikų, bet ir intelektualų, tradicinės kairės reakciją į šią teroristinę katastrofą.

S. Žižekas pabrėžia, kad visos pagrindinės sąvokos, kuriomis mes apibūdiname šiandieninį pasaulio konfliktą – „karas su terorizmu“, „laisvė ir demokratija“, „žmogaus teisės“ – yra klaidingos ir tik užtemdo situacijos suvokimą. Autoriaus nuomone, visa Vakarų visuomenė yra uždaryta ne tik riboto, bet ir klaidingo pasirinkimo „demokratija ar fundamentalizmas“ kalėjime. Todėl tikroji Vakarų problema, S. Žižeko manymu, yra ne „fundamentalizmas“, bet greičiau pati demokratija tarsi vienintelė alternatyva „fundamentalizmui“. Paskelbus karą terorizmui, buvo įvesta „demokratinė nepaprastoji padėtis“, kurios tikslas – neutralizuoti bet kokį radikalų politinį veiksmą kaip kelią iš tokios demokratijos aklavietės.

Knyga pasirodė 2002 metais, tačiau vėlesni pasaulio įvykiai (karo pieš terorizmą fiasko, Irako okupacija) tik padidino šios knygos įžvalgų vertę.