“Švelni naktis” – tai F. Skoto Ficdžeraldo atsisveikinimas su savąja karta, pramogaujančia “gyvenimo mugėje”, tai jo apmąstymai apie sužlugdytą talentą. Knygos pavadinimą inspiravo britų romantiko Dž. Kitso “Odė lakštingalai”.

Švelnios nakties įvaizdis turi kelias prasmes: rašytojo melancholiją – “sielos tamsiąją naktį”, pagrindinės veikėjos Nikolės vienatvę ir besilinksminančiųjų naktų jaudulį. Romanas sudarytas iš trijų dalių, kuriose susipina autoriaus, jaunos aktorės Rozmari, psichiatro Ričardo ir jo žmonos Nikolės pasakojimai. Veiksmas vyksta Rivjeros paplūdimy, o herojų likimus autorius atskleidžia “džiazuojančiųjų” pramogų fone.

F. Skotas Ficdžeraldas paliko septyniolika knygos rankraščių. Vis tobulindamas knygą, jis norėjo “pavaizduoti žmogų, iš prigimties idealistą, pasiklydusį dvasininką, kuris kildamas į socialines aukštumas, praranda idealizmą, talentą, grimzta į alkoholizmo ir ištvirkavimo liūną”.

Apie autorių:

Frensis Skotas Ficdžeraldas (1896 – 1940) – garsiausias amerikiečių “prarastosios kartos” rašytojų paliko pasauliui romanus “Didysis Getsbis”, “Švelni naktis”, “Gražūs ir prakeikti”, “Džiazo amžiaus istorijos”, “Paskutinio magnato meilė” ir kt.

Jis gimė Sent Polyje. Studijavo Prinstono universitete. Pirmą romaną parašė, kai jam tebuvo 21 metai. Su žmona Zelda Seir gyveno tarp Niujorko, Paryžiaus ir Rivjeros, draugavo su Gertrūda Stein, Ernestu Hemingvėjumi ir Džonu Dos Pasosu.

F. Skotas Ficdžeraldas mirė nuo širdies priepuolio, rašydamas romaną “Paskutinio magnato meilė”.

F. Skoto Ficdžeraldo knygos yra klasika. Knygos, vienu prisėdimu perskaitomos malonumo ieškančiųjų ir studijuojamos specialistų.