1916 metais Svenas Urmsonas palieka nerimastingą gyvenimą Stokholme ir išvyksta ieškoti nuotykių į Svalbardą – Arkties salyną, kur keturis mėnesius per metus viešpatauja tamsa, kur vieną naktį gali stebėti įstabią Šiaurės pašvaistę, o kitą – būti užpultas baltojo lokio. 

Darbas anglių kasykloje pasuka Sveno gyvenimą netikėta kryptimi. Įgriuvus šachtai, jis lieka subjaurotu veidu ir nusprendžia pasislėpti nuo žmonių žvilgsnių negyvenamame fjorde. Ten susirenčia trobelę ir leidžia dienas medžiodamas ir grumdamasis su rūsčiomis gamtos stichijomis. Draugiją jam palaiko tik ištikimas šuo. Tačiau vieną dieną pasirodo netikėta viešnia. Prasideda virtinė stebėtinų įvykių, nulemsiančių tolesnę gyvenimo tėkmę.

„Sveno iš Stokholmo memuarai“ pasakojami paprastai, bet su humoru ir kvapą gniaužiančiais atšiauraus kraštovaizdžio aprašymais.