Kunigo Juozo Zdebskio istorija knygoje „Šventojo Akiplėšos medžioklė“
Gydytojas, poetas, prozininkas Gasparas Aleksa išgarsėjo medikų pasaulį vaizduojančiais kūriniais, o naujojo romano „Šventojo Akiplėšos medžioklė“ pagrindinis veikėjas – reali asmenybė, kunigas Juozas Zdebskis.

Veiklaus kunigo gyvenimas buvo kupinas skaudžių patirčių ir pavojų. Jis, kilnojamas iš parapijos į parapiją, du kartus kalėjo už vaikų katekizavimą, išėjusį į laisvę saugumiečiai jį bandė sugniuždyti psichologiškai – slapta automobilio sėdynę ištepė chemine medžiaga, kuri nudegina sėdmenis ir šlaunis. Taip siekta kunigui inkriminuoti venerinę ligą. Nuo kunigo nusigręžė bičiuliai, tačiau jis nė vieno žmogaus nelaikė priešu. Penketą kartų buvo kėsintasi jį nužudyti. Galiausiai J. Zdebskis, saugumiečių vadintas Akiplėša, įkyriai persekiotas iki paskutinės gyvenimo minutės, žuvo per autoįvykį iki šiol neišaiškintomis aplinkybėmis.

Maištingojo kunigo paveikslą rašytojas sukūrė, remdamasis dar likusių gyvų bendražygių prisiminimais ir jų išsaugotais J. Zdebskio dienoraščiais.

„Šventojo Akiplėšos medžioklė“ – novatoriškas, drąsus kūrinys. Jame nepaliekama nuošaly ir dviprasmiškų jausmų kelianti lytiškumo tema. Kunigas Juozas nuolatos primena sau: grožėtis moters kūnu galiu, bet nesiekiu jausmų malonumo. Kunigo gyvenimiškoji praktika iš tiesų atliepė Jono Pauliaus II-ojo kūno teologijos principus, nors persekiojamas kunigas vargu ar buvo apie juos girdėjęs. Teologijos įžvalgos apie žmogaus seksualumą ir šiandien tebėra savotiška laiko bomba. Šiame romane kitaip nei iki šiol prabylama apie erotiką bei seksualumą, drąsiai atskleidžiamas kunigo santykis su jaunomis bičiulėmis, paklydusiomis ir abejojančiomis, teikiančiomis jam įkvėpimo sielovados misijai. Celibatui įsipareigojęs kunigas ir moterys ir merginos iki šiol Lietuvoje – delikati tema.