Poeto ir vertėjo Rimo Užgirio eilėraščių rinkinys „Tarp“ atveria skaitytojui platų geopolitinių, istorinių, kultūrinių referencijų lauką. Tai sudėtinga, daugiasluoksnė, intertekstais prisodrinta poezija, kurioje, regis, taip gerai pažįstami kultūriniai ženklai prabyla savitai, naujai. Eilėraščių subjektas mąsto globaliai, kita vertus, ribų įsisąmoninimas yra itin svarbus, mat priklausymas teritorijai neatsiejamas nuo paties gimimo fakto, kilmės bei turi įtakos santykiui su kitomis teritorijomis. Rinkinio pavadinime „Tarp“ glūdinti įtampa pasirodo ir kaip asmeninių patirčių realybė, kai nuolat migruojama iš vienos būsenos į kitą, ir kaip išorinė migracija, neišvengiant skirtingų vietų sandūrų.