„Tarp vandenynų“, tai pirmoji, debiutinė Agnės Amalijos Sirgėdaitės knyga, kurią sudaro septynios novelės apie žmones, keliavusius aplink pasaulį dėl meilės. Vieni – mylimųjų lydimi, kiti – jų ieškodami, treti – bandydami nuo meilės skausmo pabėgti. Visos šios istorijos tikros- pačios autorės išgyventos, ar sutiktų bičiulių padovanotos. Novelių herojai skirtingi: nuo Pono Dievo kuris kviečia atvirsti į šventuosius už kelis bokalus alaus iki vienuolės, kuri visus švenčiausius sakramentus išmaino į gyvenimu pulsuojančią nežinomybę; nuo seno fotografo kuris vis taip pat pasitinka gimtadienius, iki princų, kurie priverčia patikėti meile iš naujo. Visi šie personažai – tai žmonės, kurie ir šiandien gyvena po tuo pačiu dangum kaip ir mes, vaikšto saulėlydžių pakrantėmis, skrenda per visus žemynus ir minioje tebeieško žvilgsnių, kuriuos atpažintų. Visų jų istorijos, nugulusios šioje knygoje, tarsi priminimas, jog mes turime daug daugiau panašumų nei skirtumų. Mus skiria ir jungia tik keli vandenynai.

,,Rodės, gyvenimas atleido ir grįžo. Su visu išnešiotu skausmu. Su pykčio, liūdesio ir neteisybės rauda. Sako, Dievas paglosto tuos, kurie nusprendžia atleisti. Sau. Kad netapo tokie, kokie troško tapti. Kad nemylėjo arba mylėjo taip, kaip kiti nesuprato. Kad dar nerado vietos po saule. Kad skaičiavo metus ne į tą pusę. Kad troško padaryti daugiau, nei buvo įmanoma. Kad nebėgo iš paskos. Kad laukė tų, kurie niekada nežadėjo sugrįžti.  

 Kaip gera buvo jausti. Nes per visus tuos metus tik viena man puikiai pavykdavo – nejausti nieko. Tai baigėsi pasiekus pabaigą. Sizifai, regis, tu pametei savo akmenį. Sizifai, regis, to akmens tau niekada ir nereikėjo."